Džordžas Noelis Gordonas Baironas gimė [[Londonas|Londone]] [[1788]] m. [[sausio 22]] d. senoje nusigyvenusioje aristokratų šeimoje. Tėvas mirė [[1791]] m., palikęs trejų metų sūnui daugybę skolų. Būsimasis poetas kartu su motina apsigyveno [[Škotija|Škotijoje]], motinos gimtinėje. Vaikystės metus temdė nuolatiniai motinos skundai dėl jų „neturto“, dėl tėvo negarbingo elgesio. Kentėjo būsimasis rašytojas ir dėl savo paties fizinio trūkumo – įgimto luošumo. Tačiau tai nesutrukdė jam vėliau tapti geru plaukiku, boksininku ir raiteliu.
Nuo pat mažų dienų Baironas daug skaitė, ypač jį traukė istoriniai veikalai ir kelionių aprašymai. Jis susipažino su [[antikinė literatūra|antikine literatūra]], [[Šekspyras|Šekspyro]], [[Miltonas|Miltono]] kūryba, vėliau labai pamėgo italų poetus – [[Dantė|Dantę]], [[Ariostas|Ariostą]], Torkvatą [[Tasas|Tasą]], studijavo anglų ir prancūzų filosofų veikalus. Noriai keliavo po Škotijos kaimus ir kalnus, pamėgo Škotijos gamtą, paprastus žmones, jų papročius.
Baigęs mokyklą, Baironas studijuoja [[Kembridžo universitetas|Kembridžo universitete]].
Bairono kūrybos kelias prasidėjo [[1807]] m., kai buvo išleistas poezijos rinkinys „Laisvos valandos“. Pirmąjį Bairono poezijos rinkinį kritikai sutiko nepalankiai. Anoniminis autorius žurnale „Edinburgo apžvalga“ piktai kritikavo jo eilėraščius. Jam poetas atsakė satyrine poema „Anglų bardai“ ([[1809]] m.), pašiepusia literatūrinius priešus ir kritiškai vertinančia to meto [[anglų literatūra|anglų literatūrą]].
