Žemė: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 627 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
Atmestas 193.219.78.160 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nestea keitimas)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Žyma: Trynimas
S (Atmestas 193.219.78.160 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nestea keitimas))
Žyma: Atmesti
 
== Žemės sandara ==
[[Vaizdas:Earth-crust-cutaway-lithuanian.svg|thumb|left|360px]]
Kietas išorinis Žemės sluoksnis vadinamas [[litosfera|pluta]], kurią sudaro sustingusios [[lava|lavos]] produktai – [[granitas|granitai]] ir [[bazaltas|bazaltai]]. Po pluta yra Žemės [[mantija]], susidedanti iš [[olivinas|olivino]] ir [[piroksenas|pirokseno]] ([[magnis|magnio]] ir [[geležis|geležies]] [[silikatai|silikatų]]). Po [[žemynas|žemynais]] mantija prasideda 35−70 km gylyje, o po vandenynais – 6−10 km gylyje. Mantijos storis apie 2900 km. Po ja yra 2200 km storio skystas sluoksnis, vadinamas [[Žemės branduolys|išorinis branduolys]], kurio viduje glūdi 1270 km spindulio kietas [[Žemės branduolys|vidinis branduolys]].<ref>Kusky, Timothy M. ''Encyclopedia of Earth Science''. Infobase Publishing, 2014, p. 129</ref> Jį sudaro [[geležis|geležies]] ir [[nikelis|nikelio]] lydinys su geležies sulfido priemaiša. Žemės centre temperatūra siekia maždaug 6000 K, o tankis 12−17 g/cm³.
 
Žemės sudėtis pagal elementų masę: [[geležis]] (35 %), [[deguonis]] (30 %), [[silicis]] (15 %), [[magnis]] (13 %), [[nikelis]] (2,4 %), [[siera]] (1,9 %), [[kalcis]] (1,1 %), [[aliuminis]] (1,1 %) ir kiti (0,5 %).<ref>''Earth Science: An Illustrated Guide to Science''. Facts on File, 2006, p. 58</ref>
.
 
== Žemės orbita ir metų laikai ==
[[Vaizdas:Žemės orbita.png|thumb|right|280px| Žemės orbitos apie Saulę schema pagal šiaurės pusrutulį.]]
[[Vaizdas:Žiemos saulėgrįža.png|thumb|right|280px| Žemė Šiaurės pusrutulio vasaros saulėgrįžos (apie birželio 21 d.) taške. Žemė yra labiausiai pasvirusi į Saulę šiaurės ašigaliu, Saulės spinduliai krenta statmenai į [[platuma|platumą]], vadinama [[Vėžio atogrąža]]. Pietų pusrutulio vasaros saulėgrįžos metu (apie gruodžio 22 d.) būtų atvirkščiai ir Saulės spinduliai statmenai kristų į platumą, vadinama [[Ožiaragio atogrąža]].]]
Žemė sukasi aplink Saulę prieš laikrodžio rodyklę žiūrint iš šiaurinio jos poliaus pusės. Žemės orbita yra elipsė, bet labai artima apskritimui. Žemė aplink Saulę apsisuka per apie 365,25 dienas ([[metai]]). Žemė [[Žemės sukimasis apie ašį|sukasi aplink savo ašį]] irgi prieš laikrodžio rodyklę žiūrint iš šiaurinio jos poliaus pusės. Vieno apsisukimo trukmė ([[para]]) – apie 24 [[Valanda|valandos]]. Žemės sukimosi ašis pasvirusi į orbitos plokštumą pastoviu apie 23,5 laipsnių kampu, dėl ko Žemėje susidaro sezonai ([[metų laikai]]). Žemės pusiaujo platumose yra drėgnasis ir sausasis sezonai, vidutinėse platumose − [[žiema]], [[pavasaris]], [[vasara]] ir [[ruduo]]. Kai Žemė šiaurės ašigaliu labiausiai pasvirusi į Saulės pusę ([[vasaros saulėgrįža]]), šiaurės pusrutulyje yra vasara, o pietų pusrutulyje, atvirkščiai − žiema (pietų pusrutulio žiemos saulėgrįža). Tuo pat metu šiauriau [[Šiaurės poliaratis|šiaurės poliarinio rato]] yra [[poliarinė diena]], kurios metu Saulė nenusileidžia žemiau horizonto, o piečiau [[Pietų poliaratis|pietų poliarinio rato]] − [[poliarinė naktis]], kurios metu Saulė nepasirodo virš horizonto. Šiauriniam pusrutuliui esant labiausiai pasvirusiam nuo Saulės ([[žiemos saulėgrįža]]) yra atvirkščiai. Kai Žemė yra [[lygiadienis|lygiadienio]] pozicijoje jos platumos gauna vienodai šilumos iš Saulės, susilygina [[diena]] ir [[naktis]]. Žemės saulėgrįžos taškai orbitoje neatitinka jos [[afelis|afelio]] ir [[perihelis|perihelio]] (žr. schemą). [[Metų laikai]] turi didžiulę įtaką planetos [[klimatas|klimatui]], augalų vegetacijai.
 
== Mėnulis ==