Jarmuko mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 baitai pašalinti ,  prieš 2 metus
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: {{Infobox karinis konfliktas | conflict = Arabų ir bizantiečių karai | image = | caption = | date =636 m. rugpjūčio 20 d. | place = prie Jarmukas...)
Žyma: Žyma: Pasikartojantys simboliai
 
Žymos: Vizualus redagavimas Žyma: Pasikartojantys simboliai
636 m. kovą arabų musulmonų užkariautojai užėmė [[Homsas|Emesą]] ir siekė kontroliuoti Šiaurės Siriją. Bizantijos imperatorius [[Heraklėjas]] surinko savo pajėgas [[Antiochija|Antiochijoje]]. Jis sudarė susitarimą su neperseniausiais priešais kovose dėl Sirijos − [[Sasanidų imperija]], kad šioji jiems padės kovoje su nauju bendru priešu, [[kalifatas|arabų kalifatu]]. Bizantiečių pajėgas sudarė penkios atskiros armijos, kuriose taip pat buvo slavų, armėnų, gruzinų frankų ir krikščionių arabų. Heraklėjas siekė nugalėti arabų pajėgas mažais susirėmimas ir jo penkios armijos pradėjo žygius atskirai. Arabų pajėgos buvo išskaidytos į keturias armijas [[Palestina|Palestinoje]], [[Jordanija|Jordanijoje]], [[Kesarija|Kesarijoje]] ir [[Homsas|Emesoje]]. Heraklėjaus sūnaus Konstantino vedama armija buvo nukreipta į Kesariją, kai kitos armijos žygiavo [[Damaskas|Damasko]] ir Emesos link. Apie bizantiečių planus sužinojęs arabų vadas [[Abu Ubaida ibn al Džara]], patartas [[Chalidas ibn al Validas|Chalido ibn al Valido]], karo taryboje nusprendė atitraukti savo pajėgas iš Sirijos ir sukoncentruoti jas lygumoje prie Jarmuko upės, didžiausio [[Jordanas|Jordano]] intako. Ši vieta buvo patogesnė kavalerijos veiksmams ir pralaimėjimo atveju iš jos buvo lengva pasitraukti į [[Nedždas|Nedždą]].
 
[[Heraklėjas]] buvo pataręs nestoti į savo pajėgoms į vieną, lemiamą mūšį, nes taip bizantiečiai nebuvo įpratę kariauti, tačiau arabams surinkus savo pajėgas vienoje vietoje bizantiečių vadui Mahanui Armėnui neliko kito pasirinkimo, kaip surinkti savo pajėgas irgi į vieną armiją ir pajudėti prie Jarmuko upės. Pasak musulmonų šaltinių, bizantiečių pajėgos buvo 200 000–400 000 karių, kai jų pajėgos siekė 24 000–40 000 karių. Šiuolaikinių tyrinėtojų nuomone, bizantiečių pajėgos buvo 50 000–100 000, o arabų 7 500–25 000 karių. Bet kokiu atveju, bizantiečiai turėjo aiškią karių skaičiaus persvarą. Bizantiečiai lūkuriavo prieš mūšį laukdami Sasanidų žadėtos paramos, bet ji neatvyko. Po šešių dienų susirėmimų arabų karo lauko vado [[Chalido ibn al Valido]] sumanumo dėka bizantiečiai buvo įvilioti į atvirą mūšį, kurį pralaimėjo, daugelis jų žuvo pasitraukimo metu tarpeklyje. Arabų pajėgoms padėjo nuo jų pusės pūtęs, smėlį nešęs [[vėjas]]. Bizantiečių nuostoliai vertinami 40 000, arabų − 5 000 karių. Tai buvo skambiausia [[Chalido ibn al Valido]] karjeros pergalė. [[Sirija]] buvo prijungta prie kalifato.
 
== Šaltiniai ==
Anoniminis naudotojas