Archaizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
|||
Eilutė 16:
Archaizmai taip pat pasireiškia kaip nebevartojamos vartojamų žodžių reikšmės – prastas („paprastas“), šliužas („[[gyvatė]]“), nasrai („[[burna]]“), žavėti (burti, keikti), [[kunigas]] („ponas, valdovas“). Gausi archaizmų grupė yra nunykusios gramatinės formos: [[dviskaita]] (''du litu, dvi ranki, einava, sakykita''…), vietininko formos – [[iliatyvas]] (''miškan, Vilniun, keliuosna, Elektrėnuosna''…), [[adesyvas]] (''miškiepi, namiepi''), [[aliatyvas]] (''velniop, vasarop, myriop, namop'') – , pakitusios linksniavimo paradigmos (''rudenio, akmenio, vandenio, rūgštumis, jis sakąs, jie kalbą, sakytute''…), pakitę linksnių derinimai (''reikia eiti nupirktų, numirė saulei nusileidžiančiai'')<ref>http://ualgiman.dtiltas.lt/leksika_raidos_atzvilgiu.html</ref>.
Kitose kalbose labiau žinomi archaizmai yra [[anglų kalba|anglų]] vienaskaitos antro asmens įvardžio ''thou'' („tu“) vartojimas, dabar visuotinai pakeistas daugiskaita ''you'' („jūs“), jo linksniuojamos formos ''thee, thine'', taip pat būsimąjį laiką rodantis žodis ''shall'' pakito į ''will'', nunykusios kai kurių seniau netaisyklingų veiksmažodžių formos (''work-wrought, bless-blest, dress-drest''). [[rusų kalba|Rusų kalbos]] dažnesni archaizmai – ''сей'' (''этот'' – šitas), ''червонный'' (''красный'' – raudonas), ''глас'' (''голос'' – balsas), ''ведать'' (''знать'' – žinoti). [[turkų kalba|Turkų kalboje]] archaizmais yra, pavyzdžiui, spalvų pavadinimai: ''kara'' (''siyah'' – juoda), ''kızıl'' (''
== Vartojimas ==
| |||