Votergeito skandalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Per šį skandalą paaiškėjo, kad respublikonų partijos komiteto nurodymu buvo įsibrauta į [[Demokratai|demokratų partijos]] būstinę [[Vašingtonas|Vašingtone]], „''Votergeito''“, („''Watergate''“) viešbutyje, ir mėginama įrengti klausymosi aparatūrą. Išaiškėjo ir kiti rinkimų įstatymų pažeidimai (papirkimas, melagingi parodymai), dėl kurių buvo kaltinami kai kurie vyriausybės nariai.

[[1972]] m. birželio 17 d. [[Frank Wills|Fankas Vilsas]], Votergeito komplekso apsaugos darbuotojas, pastebėjo lipnią juostelę ant kelių komplekso durų spynų. Jis nuėmė juostą, bet nieko blogoįtartino nepamanė. Po valandos jisapsaugininkas pastebėjo, kad spynos ir vėl užklijuotos. Apsauginisir iškvietė [[policija|policiją]]. [[Nacionalinė Demokratų komiteto būstinė|Nacionalinėje Demokratų komiteto būstinėje]] pareigūnai areštavo penkis vyrus. Suimtieji buvo [[Virgilio González]], [[Bernard Barker|Bernardas Barkeris]], [[James W. McCord, Jr.|Džeimsas W. Makordas, Jaunesnysis]], [[Eugenio Martínez|Eugenijus Martinesas]] ir [[Frank Sturgis|Frenkas Sturgis]]. Jie buvo apkaltinti įsilaužimu ir plėšimu. [[Rugsėjo 15]] d. dar dviem vyrams - [[E. Howard Hunt, Jr.|Hovardui Hantui, Jaunesniajam]] ir [[G. Gordon Liddy|G. Gordonui Lidžiui]] buvo pareikšti kaltinimai sąmokslu, plėšimu ir neteisėtu telefoninių pokalbių pasiklausymu.

Kai teisėjas [[John Sirica|Džonas Sirika]] pradėjo teismo procesą Votergeito skandalo byloje, tyrėjai jau buvo radę slaptus pinigus, naudotus paremti nusikalstamas veiklas, nukreiptas prieš demokratus. Pinigai ir teisiamieji buvo susieti su [[Prezidentas|prezidento]] perrinkimo komitetu, kuriam vadovavo buvęs Jungtinių valstijųJAV teisingumo ministras bei buvęs prezidento R. Niksono partneris teisininkas [[John Mitchel|Džonas Mičelas]]. Teismo proceso metu E. Hovardas Hantas, vadovavęs įsilaužimui, bei keturi plėšikai pripažino savo kaltę. G. Gordonas Lidis, padėjęs planuojant nusikaltimą, ir Džeimsas Makordas, kitas plėšikas, atsisakė bendradarbiauti su teisėtvarka, buvo apkaltinti įvairiais nusikaltimais ir nuteisti kalėti.

GreitaiNetrukus po teismo proceso, [[Senatas|Jungtinių valstijų senatas]] suformavo specialųjį komitetą, kuris turėjo nagrinėti prezidento rinkimų kampanijos veiklą. Komitetui vadovavo [[Sam Erwin|Semas Ervinas]]. Tuo metu Džeimsas Makordas pakeitė savo poziciją ir parašė laišką teisėjui. Laiške jis tvirtino, kad aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai vertė kaltinamuosius pripažinti savo kaltę. Tą vasarį žurnalas "Time"„Times“ prezidentą R. Niksoną ir jo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Henrį Kisingerį išrinko „Metų žmonėmis“ dėl jų diplomatinių pasiekimų bendraujant su Kinija. Po metų „Times“ tą patį apdovanojimą skyrė teisėjui Džonui Sirikai.

'''''Birželio 17, 1972''''' Įsilaužėliai grįžo į Votergeitą, kur 202:30 ryto buvo sulaikyti policijos.

'''''Birželio 19, 1972''''' "Washington postPost" pranešė, jog vienas iš įsilaužėlių yra Prezidento perrinkimo komiteto saugumo vadovas Džonas Mičelas.

'''''Rugpjūčio 1, 1972''''' „Washington post“Post“ pranešė, kad į vieno iš plėšikų sąskaitą buvo pervesta 25 tūkst. [[JAV]] [[doleris|dolerių]]. Sąskaita priklausė CRP. Prezidentas Niksonas sakė, kad tas, kuris įvykdė įsilaužimą yra toks kvailys, kokio jis niekada nėra matęs.