Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Three steps to the Hubble constant.jpg|thumb|Hablo konstantos (visatos plėtimosi greičio) matavimui naudojamas trižingsnis metodas]]
[[Vaizdas:London from a hot air balloon.jpg|thumb|Londono panorama, matomi [[Londono Sitis]], [[Shard]] pastatas bei [[Londono tilas|Londono tilto]] geležinkelio stotis]]
'''Hablo dėsnis''' teigia, kad [[Galaktika|galaktikų]] tolimo [[greitis]] v yra proporcingas jų nuotoliui R nuo stebėtojo. Tyrinėjant [[Galaktika|galaktikų]] spektrus buvo surastas [[raudonasis poslinkis]] - tai reiškia, jog [[Galaktika|galaktikos]] dideliu [[greitis|greičiu]] tolsta nuo mūsų, taigi [[Visatos plėtimasis|Visata plečiasi]]. Po beveik dešimtmetį trukusių tyrinėjimų [[1929]] metais dėsnį pirmieji suformulavo [[Edvinas Hablas]] ir [[Miltonas Humansonas]]:
'''Londonas''' ({{la|Londinium}}) – [[Anglija|Anglijos]] ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] sostinė – pagal gyventojų skaičių didžiausias šalies, pirmas [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]], trečias – [[Europa|Europos]] žemyno miestas.
 
: <math>v = H \cdot R ,</math>
Londoną sudaro 33 savivaldybės, iš kurių dvi pagrindinės turi miesto statusą, tai istorinis Londono centras – [[Londono Sitis]] bei [[Vestminsteris]]. Kitos trys, turi karališkosios savivaldybės statusą, tai – [[Kensingtono ir Čelsi karališkoji savivaldybė|Kensingtonas ir Čelsi]], [[Kingstono prie Temzės karališkoji savivaldybė|Kingstonas prie Temzės]] ir [[Grinvičo karališkoji savivaldybė|Grinvičas]].
 
čia
Miesto istorijoje buvo begalė reiškinių, dariusių įtaką visai Europai: angliškasis renesansas, pramonės revoliucija, gotikos atgimimas. Miesto branduolys – senasis Londonas, vis dar išlaikantis savo nuo viduramžių išlikusias ribas. Nuo XIX amžiaus Londonu imta vadinti ne tik jo branduolį, bet ir visą aplink esantį kontroliuojamą [[metropolis|metropolį]]. Šiandien didžiausios šios aglomeracijos formos yra Anglijos Londono rajonas bei [[Didysis Londonas|Didžiojo Londono]] administracinė teritorija su savo meru ir asamblėja.
: ''H'' - [[Hablo konstanta]].
 
Stebėjimais pagrįstas Hablo dėsnis padėjo pamatus besiplečiančio kosmoso [[paradigma]]i ir šiandien yra vienas iš labiausiai cituojamų darbų [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] teorijai patvirtinti. Naujausi Hablo konstantos skaičiavimai naudojant [[WMAP]] palydovą prasidėjo 2003 metais, nustatyta konstantos vertė yra 71 ± 4 (km/s)/Mpc. 2006 metų rugpjūtį orbitinėje Chandra X-ray observatorijoje [[NASA]] gavo Hablo konstantą kiek mažesniu tikslumu – 77 (km/s)/Mpc su ± 15 % paklaida.
Londonas yra vienas iš svarbiausių finansų bei komercinių centrų pasaulyje. [[Londono Sitis|Londono Sityje]] nuolatos gyvena tik apie 11 500 (2011 m. duomenimis) žmonių, bet kas dieną darbui atvyksta virš 300 000 žmonių, kurie daugiausia darbuojasi finansų sektoriuje. Londono Sityje veikia daugybės įmonių biurai, vien bankų – daugiau kaip 500. Antras mieste pagal tokią svarbą ir nuo 1987 metų pradėtas perstatyti – yra ''Canary Wharf'' rajonas, kuriame dirba apie 105 000 žmonių (2014 m. duomenimis) bei įsikūrę daug didžiausių pasaulio bankų, draudimo, teisinių paslaugų, audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių ir atstovybių.
 
Iš Hablo dėsnio išplaukia, kad bet kurioje vietoje esančiam stebėtojui atrodo, jog visos galaktikos tolsta nuo jo į visas puses nevienodais greičiais: kuo toliau galaktika, tuo jos greitis didesnis. Dabar žinomos galaktikos, kurių tolimo greitis siekia 97% šviesos greičio.
Taip pat miestas yra įtakingas politikos, mokslo, pramogų, kultūros, prekybos, žiniasklaidos, mados bei meno srityse. [[Centrinis Londonas|Centriniame Londone]] yra įsikūrę daugiau nei pusės didžiausių Jungtinės Karalystės įmonių, kurios patenka į didžiausiųjų šimtuką ([[FTSE 100]]), štabai, kuriuos čia taip pat įsteigė daugiau nei šimtas didžiųjų Europos įmonių. Miestas yra pagrindinė šalyje turistų lankoma vieta, o jų išlaidos kasmet siekia maždaug 15 milijardų svarų. Londone vasaros [[olimpinės žaidynės]] vyko 1908, 1948 ir 2012 metais.
 
Jei visata plečiasi tam tikru [[greitis|greičiu]] ir nuotoliai tarp [[Galaktika|galaktikų]] didėja, tai pagal Hablo dėsnį galima apskaičiuoti ir to plėtimosi pradžią – maždaug prieš 13 milijardų metų. Manoma, kad tada įvyko [[Didysis sprogimas]] – [[Visata]] susidarė iš milžiniškos [[masė]]s ir labai didelio tankio kūno, kuris sprogo dėl nežinomos priežasties.
Didysis Londonas turi keturis pasaulinius paveldo objektus: [[Vestminsterio laikrodžio bokštas|Elžbietos bokštą]], istorinę [[Grinvičas|Grinvičo]] gyvenvietę, [[Karališkieji botanikos sodai|Karališkuosius botanikos sodus]] ir teritoriją, kuriai priklauso [[Vestminsterio rūmai]], [[Vestminsterio vienuolynas]] ir [[Šventosios Margaritos bažnyčia]]. [[Bekingemo rūmai|Bekingemo rūmuose]] reziduoja Monarchas, [[Downing Street|Dauningo gatvė 10]] – Ministras Pirmininkas.
 
Dar prieš Hablo tyrinėjimus, naudodamiesi [[Einšteino lauko lygtys|Einšteino lauko lygtimis]] ir [[Bendroji reliatyvumo teorija|bendrąja reliatyvumo teorija]], daugybė fizikų ir matematikų buvo įvedę neprieštaringą [[erdvė]]s ir [[Laikas|laiko]] priklausomybės teoriją. Bendriausiųjų principų taikymas tyrinėjant [[Visata|Visatos]] prigimtį leido kalbėti apie dinamišką, o ne statišką Visatą, kas prieštaravo tuo metu vyraujančiam požiūriui.
 
1922 metais [[Aleksandras Frydmanas]] iš Einšteino lauko lygčių išvedė [[Frydmano lygtys|Frydmano lygtis]], kuriomis apskaičiuojamas galimas Visatos plėtimosi koeficientas. Frydmano naudotas parametras, šiandien žinomas kaip mastelio daugiklis, gali būti suprantamas kaip Hablo dėsnio proporcingumo konstantos forma. 1927 metais Georges Lemaître taip pat atrado panašų šios problemos sprendimą. Frydmano lygtims išvesti prireikė į skysčiams skirtas Einšteino lauko lygtis, kai žinomas tankis ir slėgis, įvesti homogeniškos ir izotropinės Visatos metriką (tam tikra atstumo sąvoka). Besiplečiančio [[Erdvėlaikis|erdvėlaikio]] idėja atvedė prie kosmologinių Didžiojo sprogimo ir Rimties būvio teorijų. Apie Visatos dydį ir formą buvo daug kalbų dar prieš šiuolaikinės kosmologijos atsiradimą. 1920 metais šiuo klausimu vyko garsusis Shapley-Curtis ginčas tarp Harlow Shapley ir Hebero D. Curtiso. Shapley teigė, kad Visata yra [[Paukščių Takas|Paukščių tako]] dydžio, o Curtisas – kad ji kur kas didesnė.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
 
[[LondonasHablo dėsnis|Daugiau…]]
 
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>