Sitkūnų radijo stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S + foto, infolent. |
S stotis uždaryta |
||
Eilutė 28:
Didelį vaidmenį Sitkūnų stotis suvaidino [[1991]] m. [[Sausio įvykiai (1991 m.)|sausio įvykių metu]]. Kai valstybės perversmo organizatoriai užėmė [[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|Lietuvos radiją ir televiziją]] bei [[Vilniaus televizijos bokštas|Vilniaus televizijos bokštą]] ir transliacija iš Vilniaus nutrūko, po 40 sek. (3 val. 20 min.) pradėjo veikti Sitkūnų radijo stotis. Eteryje pasigirdo muzika, o kiek vėliau – Jolantos Šarpnickienės ir Dzintros Varžgalienės balsai. Sitkūnų stoties signalas pirmiausia pasiekė [[Lenkija|Lenkiją]], [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]] ir [[Suomija|Suomiją]], vėliau palydovinis ryšys žinias ir vaizdus perdavė visam pasauliui. Iki ryto programa buvo transliuojama iš Sitkūnų radijo stotyje įrengtos studijos, vėliau prabilo [[LRT televizija|LRT studija]] Kaune. Siųstuvai dirbo ištisas paras be išjungimo, teritorijoje budėjo žmonės, pasirengę ginti laisvės žodį. Tomis dienomis iš stoties gynėjų laužams kūrenti atvežto ąžuolinio rąstuko gimė skulptūra „Sitkūnų rūpintojėlis“.
Pirmasis stoties viršininkas buvo A. Vasilčionok.
Mažėjant trumpųjų ir viduriniųjų radijo bangų transliacijos poreikiui, [[2009]] m. buvo nutraukta Lietuvos radijo transliacija viduriniosiomis bangomis, o stotis savo darbą galutinai baigė [[2017]] m.<ref>[http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1979 Architektūros objektai. Sitkūnų radijo stotis]</ref>
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
| |||