Bakterijos sandara: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S v |
robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
||
Eilutė 21:
Anksčiau [[bakterija|bakterinė]] [[ląstelė]] buvo vaizduojama kaip labai supaprastinta [[augalinė ląstelė]], susidedanti iš sienelės, [[protoplazma|protoplazmos]], kai kuriose didesnėse ląstalėse matomo [[chromatinas|chromatino]], [[voliutinas|voliutino]] ir kai kurių atsarginių maisto medžiagų. Nei [[Ląstelės branduolys|branduolio]], nei [[vakuolė|vakuolių]] bakterinėse ląstelėse nebuvo galima įžiūrėti, jos buvo laikomos bebranduolinėmis. Tačiau sudėtingi bakterinių ląstelių fiziologiniai procesai ir tų procesų poveikis aplinkai vertė abejoti šių ląstelių paprastumu.
Tipiška bakterinė ląstelė susideda iš dvigubos sienelės ir gyvosios ląstelės dalies
== Bakterijos sienelė ==
Eilutė 44:
Bakterijų protoplastuose kartais pro [[mikroskopas|mikroskopą]] aiškiai matomi grūdeliai, sudaryti iš [[voliutinas|voliutino]], kuris yra atsarginė nukleoproteidinės prigimties medžiaga. Jo ypač gausu senesnėse bakterijų ląstelėse, kuriose taip pat susikaupia daug riebalinių medžiagų. Riebalinės medžiagos labai aiškiai įžiūrimos pro mikroskopą ''[[Azotobacker agile]]'' ląstelėse. ''[[Bacillus megatherium]]'' ląstelėse riebalai sudaro apie 25% jų sausųjų medžiagų.
Iš kitų svarbių atsarginių medžiagų dar paminėtinas [[glikogeonas]], kurio kartais esti tiek daug, kad jis visai nustelbia chromatinę medžiagą. Daugelis ''[[Clostridium]]'' [[gentis|genties]] bakterijų citoplazmoje telkia panašią į [[krakmolas|krakmolą]] medžiagą
Savotiškos bakterijų [[vakuolė]]s. Jos dažniausiai esti užpildytos kokia nors tirštesne medžiaga. Aukštesniems [[augalas|augalams]] būdingų vakuolės sulčių jose nėra. Pavyzdžiui, nustatyta, kad [[siera|sieros]] grūdeliai, kurie susitelkia [[sierabakterė]]se, yra vakuolių medžiaga.
Eilutė 62:
== Bakterijos branduolys ==
Ankščiau buvo galvojama, kad bakterijos [[Ląstelės branduolys|branduolio]] neturi. Ši pažiūra pasirodė esanti neteisinga, nes branduolio esmę sudaro ne jo morfologinė forma, bet funkcijos, kurias gali atlikti nesusiformavusi į morfologinį vienetą medžiaga, savo chemine sudėtimi atitinkanti branduolio cheminę sudėtį. Kariologiniai (branduolio) tyrimai daugiausiai atliekami su [[grybai]]s, ypač su [[mielės|mielėmis]]. Visais atvejais grybų ląstelėse buvo įžiųrimi aiškūs branduoliai. Kitaip buvo su bakterijomis. Morfologiškai aiškiai susiformavusiuose ląstelių branduoliuose visuomet aptinkama jiems būdinga medžiaga
Kartais bakterijose konstatuojamas jau aiškiai morfologiškai susiformavęs branduolys (pvz., [[gleivabakterė]]se). Be to, panaudojus dažymo priemones, [[dirvožemis|dirvožemio]] bakterijoje ''[[Bacillus mycoides]]'' konstatuojama po du grūdelius
== Žiuželiai ==
Žiuželiais vadinami [[bakterija|bakterijų]] judėjimo organai. Ne visos bakterijos turi žiuželius, ir todėl ne visos gali judėti. Nejudančioms priklauso daugelis rutulio formos bakterijų. Tačiau ir lazdelinių grupėje yra daug nejudančių, žiuželių neturinčių bakterijų. Kartais bakterijų judėjimui žiuželiai nėra būtini. Pavyzdžiui, spirochetos puikiai juda ir be žiuželių, vien lankstydamos savo kūną.
Žiuželiai
Apibūdinant bakterijas, į žiuželių buvimą ar nebuvimą ir jų pasiskirstymo ląstelės paviršiuje būdą dabar mažai kreipiama dėmesio, nes tai yra nepastovūs požymiai. Žiuželiai dažnai esti susiję su bakterijų gyvenimo faze. Pavyzdžiui, ''[[Azotobacter chroococcum]]'' žiuželius turi tik jaunoje stadyjoje.
|