Aiša bint Abu Bakr: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 41:
627 m. ji lydėjo Mahometą žygyje ir pastebėjo, kad už stovyklos pametė kaklo vėrinį, dovanotą sesers Asmos. Ji išėjo jo ieškoti, o tuo metu [[karavanas|karavanui]] buvo duotas signalas žygiuoti. Bendrakeleiviai nepastebėjo, kad Aišos nėra. Ją miegančią užtiko atsilikęs jaunas karys Safvanas ir su savo kupranugariu pavijo Mahometo karavaną tik kitą rytą. Tarp Mahometo bendražygių buvo paskleistos paskalos, kad Aiša jam buvo neištikima. Kylant įtampai tarp musulmonų dėl galimos Aišos neištikimybės ir jai susirgus Mahometą esą ištiko dieviškasis apreiškimas, kuriame buvo paliudytas Aišos nekaltumas. Ji esą buvo gera drauge su daug vyresne antrąja žmona Sauda, kuri, Aišai paaugus, užleido jai laiką su pranašu. Nepaisant jauno amžiaus, Aiša dalyvavo musulmonų mūšiuose su [[kuraišitai]]s nešdama vandenį ir slaugydama sužeistuosius.
Po Mahometo mirties 632 m. Aišos tėvas [[Abu Bakras]] tapo kalifu. Valdant trečiajam kalifui [[Utmanas ibn al-Afanas|Usmanui]] Aiša pradėjo reikštis politiniame gyvenime prisidėdama prie nepatenkintųjų Usmano valdymu. Po kalifo Usmano nužudymo 656 m. ji atvirai sukilo prieš naująjį kalifą [[Ali]], kuris neskubėjo bausti Usmano žudikų. Ją parėmė įtakingi Mahometo bendražygiai [[Zubairas ibn Avamas]] ir [[Talha ibn Ubaidula]]. Jų pajėgos, apie 3000 žmonių, surengė žygį į [[Basra|Basrą]], kur buvo pasitraukusių Usmano žudikų. Užėmus Basrą apie 600 tikrų ar tariamų Usmano žudikų buvo nubausti mirtimi. Kalifas [[Ali]] su savo pajėgomis surengė žygį iš [[Kufa|Kufos]]. Abi pusės susirėmė taip vadinamajame [[Kupranugario mūšis|Kupranugario mūšyje]] prie Basros, nes pagrindinės kovos vyko aplink kupranugarį, ant kurio sėdėjo Aiša ir vadovavo kovoms maldomis. [[Ali]] pajėgos laimėjo mūšį. Talha buvo mirtinai sužeistas, Zubairas nužudytas besimeldžiantis. Aiša paimta į nelaisvę, bet Ali leido jai grįžti į Mediną. Pasak istorijos, Aiša vėliau susitaikė su Ali ir pripažino suklydusi kovodama prieš jį.
Po to Aiša nebesikišo į politiką ir paskyrė gyvenimą islamo mokymui. Ji mirė 678 m. liepą Medinoje ir buvo palaidota Al Baki kapinėse (prie [[Pranašo mečetė]]s Medinoje). [[Šiitai|Šiitų]] istorikai ją vertina neigiamai dėl sukilimo prieš [[Ali]], [[sunitai|sunitų]] istorikų pozicija palankesnė. Ji buvo pateikiama pavyzdžiu, kad moteriai nereikia kištis į politiką, nes tai priveda tik prie bėdų – [[Pirmoji fitna|Pirmosios fitnos]]. Musulmonų feministiniu požiūriu, Aiša dėl jos ryžto ir pasitikėjimo yra lygiavertiškumo vyrams islame pavyzdys, nors, kita nuomone, savo įtaką Aiša turėjo tik dėl artimo ryšio su Mahometu ir kaip pirmojo kalifo Abu Bakro duktė.
| |||