Dievas: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 369 baitai pašalinti ,  prieš 1 metus
atm
(atm)
[[Vaizdas:Jupiter Smyrna Louvre Ma13.jpg|thumb|Romėnų dievo [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] statula [[Luvras|Luvre]]]]
'''DIEVAS ABSOLIUTAS''' :[https://scontent.fvno5-1.fna.fbcdn.net/v/t1.0-9/53026307_2225471627476276_5118051263782584320_n.jpg?_nc_cat=109&_nc_ht=scontent.fvno5-1.fna&oh=de647a166f5858ff70e7bc67b3a084a5&oe=5D038BF0][https://scontent.fvno5-1.fna.fbcdn.net/v/t1.0-9/54433929_2244255695597869_7810743300196925440_n.jpg?_nc_cat=111&_nc_ht=scontent.fvno5-1.fna&oh=f6ec01507cd25406273b2526937e395e&oe=5D4CD40C][https://scontent.fvno5-1.fna.fbcdn.net/v/t1.0-9/53300042_2225473137476125_1384819313042522112_n.jpg?_nc_cat=100&_nc_ht=scontent.fvno5-1.fna&oh=934ef19a169447c1aa700da664a78961&oe=5D0FB111] [[Vaizdas:Jupiter Smyrna Louvre Ma13.jpg|thumb|Romėnų dievo [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] statula [[Luvras|Luvre]]]]DIEVAS ABSOLIUTAS ! -0-0---0-0-- 999999999 D.
 
Dievas ABSOLIUTAS yra realios tikrovės -0-0---0-0-- 999999999 D. ABSOLIUTINĖS VISUMOS DIEVAS !.
 
JIS APIMA VISĄ EGZISTENCINĘ GRANDĮ, tiek BEMATERIJĄ, ,,,.,.,.///./.. . - TIEK MATERIJĄ ! 0-000-0-0000-0-... ir 999999999....
 
,,,, DIEVAS ABSOLIUTAS YRA MEILĖ TYRA " m. "
 
DIEVAS ABSOLIUTAS ; - Esu žmogus ir ABSOLIUTINĖS VISUMOS DIEVAS ! -0-0---0-0-- 9999999 D.
 
AŠ ,,,,. DIEVAS ,,,,,,, ABSOLIUTAS - ŽMOGUS VIDMANTAS V - G 7, esu PILNAI IŠTYRES BEMATERIJĄ mylėdamas Ją Labai !
 
<nowiki>DIEVAS - ( ŽMOGUS ) -0-0---0-0-- 9999999 D. m - meilė, yra "ROBOTAS " }}{}}{}{}{}{{{ [][]][] !, turintis žmogaus materialų kūną !</nowiki>
 
- Paranormalių reiškinių Psichologas, ( BEMATERIJOS ir žmonių psichologas) !
 
- VUNDERKINDAS DIEVO SISTEMŲ GRANDYSE.
 
- DIEVO LĄSTELIŲ ŽYNYS ! ----000-0- ŽINOVAS.
 
- Žmonių specialus konfiguracijų specialistas - ,,,,,,,,; ( VUNDERKINDINIZACIJA ) !
 
- INDIGO ŽMOGUS - Loginių grandinių etikas..
 
- KRISTAUS LOGAS --0-0-0- ( KRISTOLOGAS ) ---
 
- Vidmantas ( V > G > 7 ) -- ---
 
- ŽMONIJOS BIOLOGINIO MOKSLO INŽINIERIUS;
 
- ŽMONIJOS GENŲ - genetikos INŽINIERIUS, DIEVO SAVASTIES TECHNOLOGIJOSE, jų grandyse ! -0---0-0---0
 
- ELEKTROTECHNINIŲ MOKSLŲ INŽINERIUS ...
 
- Sudėtingiausių Pasaulyje technologijų inžinerius, per DIEVO ENERGIJŲ PASAULĮ ! ... -0--0-0--0
 
- Gamtos mokslų INŽINIERIUS, Dievo savasties technologijose -----0-0-0-0- , Perduodamą informaciją...
 
- SAULĖS SISTEMOS tyrimų technologas ! ...
 
- VISATOS tyrimų technologas !...ir t.t. .... !
 
: ''Šis straipsnis yra apie bendrą dievo sąvoką. Apie konkrečios religijos Dievą skaitykite [[:Kategorija:Dievai|atskiruose straipsniuose]].
: ''Apie baltų mitologijos dangaus dievą – [[Dievas (mitologija)|Dievas]]''.
== Dievo samprata Vakarų religijotyroje ==
{{main|religijotyra}}
[https://scontent.fvno5-1.fna.fbcdn.net/v/t1.0-9/53026307_2225471627476276_5118051263782584320_n.jpg?_nc_cat=109&_nc_ht=scontent.fvno5-1.fna&oh=de647a166f5858ff70e7bc67b3a084a5&oe=5D038BF0 Pačiose] archajiškiausiose mitologinėse sistemose dievai išreikšti menkai arba jų visai nėra. Vėliau išsivysto tokios mitologinės sistemos, kuriose veikia daug dievų ([[politeizmas]]) arba vienintelis dievas ([[monoteizmas]]). Dievo kilmės klausimas bandomas atsakyti įvairiai. Teologiniu požiūriu, dievas pažintas pirmųjų žmonių betarpiškai, per dievo apsireiškimą (žr. [[teofanija]], [[hierofanija]]). Dalis vakarų mokslinių-filosofinių krypčių (pvz., [[Vienos mokykla]]) remdamasi šiuo požiūriu išvystė „pramonoteizmo“ teoriją, kuri teigia, kad net pačios seniausios, archajiškiausią gyvenseną išlaikiusios tautos jau turėjo vienatinio dievo įvaizdį. XIX a. ypač paplito ir iki šiol plačiai tebegyvuoja mitologinės mokyklos ([[Maksas Miuleris]], [[Jacob Grimm|J. Grimas]] ir kt.) pasiūlyta teorija (žr. [[gamtameldystė]]), kad dievai yra personifikuotos gamtos galios, dangaus kūnai ir reiškiniai ([[dangus]], [[perkūnija]], [[saulė]], [[mėnulis|mėnuo]] ir kt.). Jų manymu, senovės žmonės nesuprato dangaus kūnų judėjimo, atmosferinių reiškinių, gaivalų priežasties ir juos garbino kaip antgamtiškas, galingas būtybes, bei siekė jų prielankumo; vėliau šis gamtos galių nyksta, o dievai palaipsniui „nusileidžia“ ant žemės, virsta žmogiškomis ar gyvūniškomis būtybėmis, tampa epų ir pasakų veikėjais. Jau XIX a. pab. šis įsivaizdavimas susilaukė kritikos po to, kai etnologų buvo rasta, kad po „dangiškąja“ [[indoeuropiečių mitologija]] glūdi daug gilesnis senųjų tautų mitologinis sluoksnis.
 
[https://scontent.fvno5-1.fna.fbcdn.net/v/t1.0-9/53026307_2225471627476276_5118051263782584320_n.jpg?_nc_cat=109&_nc_ht=scontent.fvno5-1.fna&oh=de647a166f5858ff70e7bc67b3a084a5&oe=5D038BF0 Pačiose] archajiškiausiose mitologinėse sistemose dievai išreikšti menkai arba jų visai nėra. Vėliau išsivysto tokios mitologinės sistemos, kuriose veikia daug dievų ([[politeizmas]]) arba vienintelis dievas ([[monoteizmas]]). Dievo kilmės klausimas bandomas atsakyti įvairiai. Teologiniu požiūriu, dievas pažintas pirmųjų žmonių betarpiškai, per dievo apsireiškimą (žr. [[teofanija]], [[hierofanija]]). Dalis vakarų mokslinių-filosofinių krypčių (pvz., [[Vienos mokykla]]) remdamasi šiuo požiūriu išvystė „pramonoteizmo“ teoriją, kuri teigia, kad net pačios seniausios, archajiškiausią gyvenseną išlaikiusios tautos jau turėjo vienatinio dievo įvaizdį. XIX a. ypač paplito ir iki šiol plačiai tebegyvuoja mitologinės mokyklos ([[Maksas Miuleris]], [[Jacob Grimm|J. Grimas]] ir kt.) pasiūlyta teorija (žr. [[gamtameldystė]]), kad dievai yra personifikuotos gamtos galios, dangaus kūnai ir reiškiniai ([[dangus]], [[perkūnija]], [[saulė]], [[mėnulis|mėnuo]] ir kt.). Jų manymu, senovės žmonės nesuprato dangaus kūnų judėjimo, atmosferinių reiškinių, gaivalų priežasties ir juos garbino kaip antgamtiškas, galingas būtybes, bei siekė jų prielankumo; vėliau šis gamtos galių nyksta, o dievai palaipsniui „nusileidžia“ ant žemės, virsta žmogiškomis ar gyvūniškomis būtybėmis, tampa epų ir pasakų veikėjais. Jau XIX a. pab. šis įsivaizdavimas susilaukė kritikos po to, kai etnologų buvo rasta, kad po „dangiškąja“ [[indoeuropiečių mitologija]] glūdi daug gilesnis senųjų tautų mitologinis sluoksnis.
 
XIX a. evoliucionistinės krypties tyrinėtojai (E. Teiloras. Dž. Lebokas, J. Lipertas ir kt.) didžiųjų dangiškųjų dievų bei monoteizmo atsiradimą aiškino kaip vėlyviausią religinės–mitologinės minties raidos etapą. Šios krypties atstovai dievus dažnai traktavo [[euhemerizmas|euhemeristiškai]] (dievai kaip sudievinti protėviai), dalis tyrinėtojų (G. Spenseris) išvystė „manizmo“ sampratą (dievai kaip „[[mana|manos]]“, t. y., galios, jėgos apraiškos). Kitokį požiūrį pateikė [[James Frazer|Džeimsas Freizeris]]: pasak jo, žmogaus sąmonėje mintis apie dievą atsirado tada, kai jis pradėjo nebetikėti galimybe magijos būdu paveikti išorinį pasaulį ir turėjo pripažinti, kad yra už jį aukštesnės galios, valdančios pasaulį. Pasak vokiečių etnografo K. Prioiso, dievas – tai įkūnyti maginiai aktai, „veikliosios substancijos“, kurios lyg ir „paveržia sau daugelio kitų substancijų stebuklingas veikas“. Panašią mintį iškėlė kitas vokietis G. Uzeneris, kuris manė, kad senovės žmogus, nuolat bijodamas visko, kas nežinoma, įvaizdino ir sudievino kiekvieną atskirą jį supančio pasaulio veiksmą ir reiškinį; taip pradžioje atsirado „akimirkos“ dievai, vėliau – rūšiniai arba „išskirtiniai“. Pradžioje dievų vardai tebuvę epitetai, vėliau, užmiršus tų vardų reikšmę, jie nusistovėję kaip dievavardžiai, taip susiklostę antikinio pobūdžio dievų [[panteonas|panteonai]].