Žiemos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

239 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Winterwaroverview.JPG|thumb|200px|Karo veiksmų žemėlapis]]
 
'''Žiemos karas''' ({{fi|talvisota}}, {{ru|Зимняя война}}<ref>[http://militera.lib.ru/h/sb_crusade_in_rossia/02.html В.Н. Барышников, Э. Саломаа. Вовлечение Финляндии во Вторую Мировую войну. In: Крестовый поход на Россию. М., 2005.]; О.Д. Дудорова. Неизвестные страницы Зимней войны. In: Военно-исторический журнал. 1991. №9.; Зимняя война 1939–1940. Книга первая. Политическая история. М., 1998. – ISBN 5-02-009749-7</ref>, t.p. {{ru|Сове́тско-финля́ндская война́}}, {{sv|vinterkriget}}) – [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] ir [[Suomija|Suomijos]] karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d.
 
1939 m. rudenį Sovietų Sąjunga pradėjo reikšti Suomijai teritorines pretenzijas [[Karelijos sąsmauka|Karelijos sąsmaukoje]], motyvuodami, kad tai esą būtina [[Leningradas|Leningrado]] saugumui užtikrinti. Po1939 to,m. kailapkričio Suomija26 šiasd. pretenzijasSSRS atmetėvyriausybė nusiuntė Suomijos vyriausybei notą dėl, pasak sovietų, iš Suomijos teritorijos įvykdyto artilerijos apšaudymo. 1939 m. lapkričio 30 d. [[Raudonoji Armija]] užpuolė kaimyninę šalį., Pirminiuo Sovietųsovietų Sąjungosvyriausybė dėl karo tikslukaltino buvotik okupuotiSuomiją. visąKaras Suomijosbaigėsi teritoriją[[1940]] m. [[kovo pradžių,13]] skaičiumid. irpasirašius materialiniu[[Maskvos aprūpinimutaikos sovietamssutartis|Maskvos gerokaitaikos nusileidusiaisutartį]]. SuomijosSuomijai armijaipavyko išsaugoti nepriklausomybę, pavykotačiau puolimąji sustabdyti.neteko Tik11 poproc. esminiųsavo persigrupavimųteritorijos irsu pastiprinimųantru Raudonajaipagal armijaidydį 1940 mmiestu Vyborgu. vasario430 mėntūkst. pavykosuomių pradėti lemiamąpafrontės puolimąpersikėlė į Suomijos gilumą ir pralaužtineteko Suomijossavo gynybinesturto. linijasKaro metu žuvo arba buvo sužeisti apie 70 000 suomių. Dėl sovietų nuostolių nėra sutariama, tačiau paprastai jie laikomi kartais didesniais už Suomijos.
 
Pirminiu Sovietų Sąjungos karo tikslu buvo okupuoti visą Suomijos teritoriją. Iš pradžių, skaičiumi ir materialiniu aprūpinimu sovietams gerokai nusileidusiai Suomijos armijai, pavyko puolimą sustabdyti. Tik po esminių persigrupavimų ir pastiprinimų Raudonajai armijai 1940 m. vasario mėn. pavyko pradėti lemiamą puolimą ir pralaužti Suomijos gynybines linijas.
Karas baigėsi [[1940]] m. [[kovo 13]] d. pasirašius [[Maskvos taikos sutartis|Maskvos taikos sutartį]]. Suomijai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, tačiau ji neteko 11 proc. savo teritorijos su antru pagal dydį miestu Vyborgu. 420 tūkst. suomių iš pafrontės persikėlė į Suomijos gilumą ir neteko savo turto. Karo metu žuvo arba buvo sužeisti apie 70 000 suomių. Dėl sovietų nuostolių nėra sutariama, tačiau paprastai jie laikomi kartais didesniais už Suomijos.
 
Žiemos karas parodė, kad efektyviai organizuota kariuomenė gali pasipriešinti netgi gerokai stipresnėms priešo pajėgoms. Sovietų Sąjunga puolime panaudojo 450 tūkstančių žmonių, kai Suomija buvo mobilizavusi vos 160 tūkstančių. Sovietų kariuomenė turėjo 30 kartų daugiau lėktuvų ir šimtus kartų daugiau tankų nei Suomija. [[Raudonoji armija]], nepaisant kiekybinio pranašumo, buvo nualinta [[1937]] m. [[Stalinas|Stalino]] vykdyto [[didysis valymas|Didžiojo valymo]]. Nužudžius ir įkalinus virš 30 000 karininkų, įskaitant užėmusius aukščiausius postus, Raudonoji armija 1939 m. turėjo gausybę nepatyrusių aukščiausiųjų karininkų. Karo eiga atvėrė Raudonosios armijos silpnąsias puses, kurios sovietų vadovybę privertė imtis plačių reformų, taip pat prisidėjo prie to, kad Vokietija ruošdamasis karui su sovietais nepakankamai įvertino Sovietų Sąjungos karinius pajėgumus.