Kai teisėjas [[John Sirica|Džonas Sirika]] pradėjo teismo procesą Votergeito skandalo byloje, tyrėjai jau buvo radę slaptus pinigus, naudotus paremti nusikalstamas veiklas, nukreiptas prieš demokratus. Pinigai ir teisiamieji buvo susieti su [[Prezidentas|Prezidentoprezidento]] perrinkimo komitetu, kuriam vadovavo buvęs Jungtinių valstijų teisingumo ministras bei buvęs prezidento R. Niksono partneris teisininkas [[John Mitchel|Džonas Mičelas]]. Teismo proceso metu E. Hovardas Hantas, vadovavęs įsilaužimui, bei keturi plėšikai pripažino savo kaltę. G. Gordonas Lidis, padėjęs planuojant nusikaltimą, ir Džeimsas Makordas, kitas plėšikas, atsisakė bendradarbiauti su teisėtvarka, buvo apkaltinti įvairiais nusikaltimais ir nuteisti kalėti.
Greitai po teismo proceso, [[Senatas|Jungtinių valstijų senatas]] suformavo specialųjį komitetą, kuris turėjo nagrinėti prezidento rinkimų kampanijos veiklą. Komitetui vadovavo [[Sam Erwin|Semas Ervinas]]. Tuo metu Džeimsas Makordas,mąstydamaspakeitė apie ilgus metus kalėjime, pakeitėsavo požiūrįpoziciją ir parašė laišką teisėjui. Laiške jis tvirtino, kad aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai vertė kaltinamuosius pripažinti savo kaltę. Tą vasarį žurnalas [[:en:„Time“|"Time"]] prezidentą R. Niksoną ir jo patarėją nacionalinio saugumo klausimais HernįHenrį Kisingerį išrinko „Metų žmonėmis“ dėl jų diplomatinių pasiekimų bendraujant su Kinija. Po metų „Times“ tą patį apdovanojimą skyrė teisėjui DžordžasDžonui SirikaSirikai.
