|
'''Badavimas''' -– tokia [[organizmas|organizmo]] būklė, kai negaunama maisto arba jo gaunama nepakankamai, arba negali jo įsisavinti. Badaujant ilgesnį laiką, suaktyvėja [[antinkstis|antinksčių]] [[hormonas|hormonų]] [[biosintezė]]. Jie padeda adaptuotis gyvybiškai svarbioms [[fermentas|fermentų]] sistemoms prie naujų sąlygų.
Badavimas gali būti fiziologinis ir patologinis. '''Fiziologinis''' badavimas pasitaiko kai kuriems [[gyvūnai|gyvūnams]] žiemos miego metu (pvz., [[ežys|ežiams]], [[meška|meškoms]]). '''Pataloginis badavimas''' gali būti visiškas, nevisiškas ir dalinis:
*''Visiškas badavimas'' -– organizmas gauna tik [[vanduo|vandens]], o kai visai nieko negauna -– absoliutus badavimas;
*''Nevisiškas badavimas'', arba ''pusbadžiavimas'' -– organizmas gauna visas maisto medžiagas, tačiau nepakankamai kalorijų. Jį gali sukelti blogos socialinės sąlygos, nedarbas, karas, o taip pat įvairios lėtinės ligos, ypač [[:Category:virškinimo sistemos ligos|virškinimo sistemos]]. Toks badavimas gali trukti kelerius metus, organizmas prisitaiko prie naujų egzistavimo sąlygų. Tačiau tokio badavimo metu lėtai mažėja kūno masė, atsiranda [[audinys|audinių]] distrofiniai pakitimai ir [[žmogus]] miršta netekęs 40-50 proc. kūno masės. Tokiam badautojui sumažėja [[kraujas|kraujo]] plazmos [[baltymas|baltymų]] kiekis, atsiranda kacheksinė [[edema]], būna [[bradikardija]], [[anemija]], [[hitopotonija]], [[smegenų žievė]]s jaudinimas, gali sutrikti psichika;
*''Dalinis badavimas'' -– organizmas gauna nepakankamai vienos ar kelių maisto medžiagų ([[baltymas|baltymų]], [[angliavandenis|angliavandenių]], [[vitaminas|vitaminų]]), nors kalorijų kiekis normalus.
*[[Anoreksija]]
* Pasaulyje nuolat badauja ir nepakankamai maitinasi apie ''1 milijardą žmonių''. Dauguma jų vaikai;
* Kasmet nuo bado miršta ''10 milijonų žmonių'';
* Kasdien nuo bado miršta ''139 tūkstančiai žmonių'', iš kurių ''86 tūkst. -– vaikai'';
* Kas dvi sekundes miršta vaikas.
| 