Antrasis pasaulinis karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 84.15.185.45 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 58:
}}
 
'''Antrasis pasaulinis karas''' – globalinis karinis konfliktas, trukęs nuo 1939 iki 1945 m., kuriameKare dalyvavo dauguma pasaulio valstybių, tarp jų – visos didžiosios valstybės, susiskirsčiusios į du karinius blokus: [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkus]] ir [[Ašis|Ašį]]. Tai buvo didžiausias karas žmonijos istorijoje<ref>Jörg Echternkamp: Die 101 wichtigsten Fragen – Der Zweite Weltkrieg. C.H. Beck, München 2010, P. 11.</ref>. Kare tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo daugiau nei 60 valstybių (karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijoje), jo metu buvo mobilizuoti daugiau nei 110 milijonų karių.<ref>Alexander Lüdeke: Der Zweite Weltkrieg. Ursachen, Ausbruch, Verlauf, Folgen. Parragon Books, Bath (UK) 2007, P. 299.</ref> „[[Totalinis karas|Totalinio karo]]“ sąlygomis pagrindiniai varžovai karo tikslams sutelkė visus savo ekonominius, pramoninius ir mokslinius pajėgumus, peržengiant civilinių ir karinių resursų skirtį. Antrasis pasaulinis karas buvo daugiausiai aukų pareikalavęs karas žmonijos istorijoje, jo metu žuvo nuo 50 iki 85 milijonų žmonių, didelė dalis jų - Sovietų Sąjungos ir Kinijos civiliai gyventojai.
 
Karo veiksmai daugiausiai vyko Europoje ir [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūroje]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]], Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]], Azijos rytuose ir [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]. Karo metu susiformavo du kariniai aljansai, kurie vadinami Ašimi ir Sąjungininkais. Kare tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo daugiau nei 60 valstybių (karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijoje), jo metu buvo mobilizuoti daugiau nei 110 milijonų karių.<ref>Alexander Lüdeke: Der Zweite Weltkrieg. Ursachen, Ausbruch, Verlauf, Folgen. Parragon Books, Bath (UK) 2007, P. 299.</ref> Beveik visos šalys, kariavusios [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]], kariavo ir Antrajame. Karo metu žuvo daugiau kaip 50–70 milijonų žmonių, kurių dauguma – civiliai.<ref>Jim Dunnigan. Dirty Little Secrets of World War II: Military Information No One Told You About the Greatest, Most Terrible War in History, William Morrow & Company, 1994. ISBN 0-688-12235-3</ref><ref>Sommerville, Donald. The Complete Illustrated History of World War Two: An Authoritative Account of the Deadliest Conflict in Human History with Analysis of Decisive Encounters and Engagements Landmark. [Sl]: Lorenz Books, December 14, 2008. p. 5. ISBN 0754818985</ref>
 
Kare plačiai naudota partizaninio karo taktika ir civilinių objektų bombardavimas. [[Atominis ginklas]], [[reaktyvinis lėktuvas]], [[raketa|raketos]] ir [[radaras]], masinis tankų, povandeninių laivų panaudojimas yra tik dalis Antrojo pasaulinio karo metų išradimų. Karo eigą nulėmė gerokai didesnis antinacistinės koalicijos ekonominis potencialas bei žmogiškieji resursai, taip pat subjektyvus faktorius – nacistinės ideologijos antihumaniškumas. Karui buvo būdinga stipri ideologizacija, dažnai turinti rasistinių bruožų, kuri lėmė daugybę karo nusikaltimų, žiaurų elgesį su civiliais ir karo belaisviais. Dėl Vokietijos [[Nacionalsocializmas|nacionalsocialistų]] kelto karo tikslo išplėsti vokiečių [[gyvybinė erdvė|gyvybinę erdvę]] bei [[Holokaustas|holokausto]] politikos buvo nužudyti 6 mln. žydų ir 4 mln. žmonių, priklausiusių kitoms nacionalsocialistų išskirtoms grupėms ([[čigonai]], [[homoseksualai]], [[politinis kalinys|politiniai kaliniai]]).
 
Karo pradžia paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d.<ref>Axelrod, Alan (2007) Encyclopedia of World War II, Volume 1. Infobase Publishing. p. 659.</ref>, kai Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karą Vokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Tuo metu kai kurios šalys jau kariavo – vyko [[Antrasis Italijos - Etiopijos karas]], beinuo 1937 m. vyko [[Kinų-japonų karai|Antrasis Kinijos-Japonijos karas]], nors nei viena iš šalių nebuvo paskelbusi kitai karo. Nuo 1939 m. pabaigos iki 1941 m. vidurio per keletą sėkmingų kampanijų Vokietija nugalėjo ir okupavo didelę dalį Prancūzijos, Jugoslavijos ir Graikijos, okupavo Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą, Daniją, Norvegiją, Čekiją ir Lenkiją. Dalis okupuotų teritorijų buvo tiesiogiai įjungtos į Trečiąjį Reichą, kitose valdė marionetinės vyriausybės. Vokietija taip pat sutartimis susaistė su savimi Rumuniją, Vengriją ir Bulgariją. VieninteleSu valstybeItalija Europoje,ir kuriJaponija kovojoVokietija susudarė Vokietijasąjungą, irvadinamąją ItalijaAšį. likoPagal Jungtinė1939 Karalystėm. 1940 mrugpjūčio mėn. italųMolotovo-Ribertropo pajėgospaktą puolėVokietija britųir kariuomenęSovietų EgipteSąjunga pasidalino ir aneksavo Lenkija ir Baltijos valstybes, tačiautaip patyrėpat dideliusSovietų nuostoliusSąjunga aneksavo dalį Suomijos ir praradoRumunijos teritorijos. Po [[italijosMūšis Rytųdėl AfrikaPrancūzijos|Italijos RytųPrancūzijos Afrikosnugalėjimo]] kolonijas.ir Nuokaro 1941 mveiksmų Afrioje pradžios karas Europoje daugiausia vyko tarp Europos Ašies valstybių ir Jungtinės Karalystės. kovosePo Šiaurėsto Afrikojesekė pradėjokaras Balkanuose, [[Britanijos mūšis|mūšis dėl Britanijos]], Blicas (Britanijos bombardavimo dalyvautikampanija) ir Vokietijosilgas Afrikosmūšis korpusasdėl Atlanto.
 
Į konfliktą 1941 m. įsitraukė ir kitos šalys – Sovietų Sąjunga, kai ją [[Barbarosos operacija|užpuolė Vokietija]], taip pat [[JAV|Jungtinės Valstijos]] po Japonijos atakos prieš [[Pearl Harboras|Pearl Harborą]]. 1941 m. žiemą Vokietijos puolimas Sovietų Sąjungoje buvo sustabdytas prie Maskvos. 1942 m. Japonija pralaimėjo keletą jūrų mūšių, tačiau iki to laiko užėmė [[Honkongas|Honkongą]], Britų Malają, [[Filipinai|Filipinus]], dalį [[Mianmaras|Birmos]], Nydelandų Indiją ir dalį Naujosios Gvinėjos. Italijos ir Vokietijos puolimas po pralaimėjimo El Alameino mūšyje buvo sustabdytas Šiaurės Afrikoje. 1942 m. lapkričio mėn. britų ir amerikiečių pajėgos išsilaipino Šiaurės Afrikoje ir 1943 m. gegužės mėn. privertė kapituliuoti Tunise. 1943 m. Vokietija patyrė pralaimėjimą Stalingrado mūšyje, Sąjungininkai išsilaipino Sicilijoje, o JAV pasiekė naujų pergalių Ramiajame vandenyne. Ašis prarado iniciatyvą ir prasidėjo jos atsitraukimas visais frontais. 1944 m. birželio mėn. Rytų fronte buvo sumušta armijų grupė Centras ir Vokietijos kariuomenė iki metų galo buvo priversta atsitraukti iki Trečiojo Reicho sienų. 1944 m. birželio mėn. Vakarų sąjungininkai išsilaipino Normandijoje, o rugpjūčio mėn. Pietų Prancūzijoje. 1944 m. spalį sąjungininkai prie Aacheno įsiveržė į Vokietiją, o 1945 m. sausį į Rytų Prūsiją įsiveržė Raudonoji Armija. Iki 1945 pavasario Reicho politinė ir karinė vadovybė tęsė akivaizdžiai pralaimėtą karą, per kurį žuvo dar šimtai tūkstančių žmonių.<ref>John Zimmermann: Pflicht zum Untergang. Die deutsche Kriegführung im Westen des Reiches 1944/45. Schöningh, Paderborn 2009, S. 97; vgl. Stephan Burgdorff/Klaus Wiegrefe (Hrsg.): Der 2. Weltkrieg. Wendepunkt der deutschen Geschichte. Deutsche Verlags-Anstalt, 2005, P. 29.</ref> 1945 m. prie Elbės susitiko JAV ir sovietų kariuomenės. Karas Europoje baigėsi [[1945]] m. [[gegužės 8]] d. sovietų ir lenkų pajėgoms užėmus Berlyną ir Vokietijai besąlygiškai kapituliavus.