Henrikas Gudavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1990]] m. persikėlė į [[Dzūkija|Dzūkiją]], prie [[Liškiava|Liškiavos]], ir tapo Dzūkijos nacionalinio parko darbuotoju. Rinko duomenis apie krašto gamtą, užrašinėjo vietos gyventojų pasakojimus, kūrybą. 1991 metais gamtininko iniciatyva pradėjo eiti Dzūkijos nacionalinio parko laikraštis „[[Šalcinis]]“, ilgą laiką buvęs vieninteliu to krašto periodiniu leidiniu, propagavusiu ir fiksavusiu Dzūkijos gamtos ir etnokultūros vertybes. Vėliau jo dėka pradėta leisti ir knygų serija apie etnografinius Dzūkijos parko kaimus – [[Musteika|Musteiką]], [[Mardasavas (Marcinkonys)|Mardasavą]], [[Rudnia (Kaniava)|Rudnią]], Liškiavą ir kt. Dabar bendradarbiauja su Alytaus krašto laikraščiu „Dainava“, gamtosaugos žurnalu „[[Žaliasis pasaulis]]“, nuo 2008 m. rašo tinklalapiui [[bernardinai.lt]]. 2013 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido H. Gudavičiaus novelių, esė bei dienoraščių knygą „Gamtmeldžio sodas“. Nuo 2008-ųjų gamtininko dienoraščio mintys skelbiamos Bernardinai.lt, o 2014 m. šie tekstai sugulė į knygą „Laiškai iš kaimo“, kurioje autorius dalijasi gamtos paslaptimis, savita pasaulėžiūra, globaliojo pasaulio problemomis, matomomis iš Dzūkijos nacionalinio parko erdvės, ir ilgamečių gamtmeldžio patirčių.<ref>http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-10-27-henrikas-gudavicius-savo-takelius-prasimynus-daugiau-matyti/123381</ref>

 

 

== Bibliografija ==