18:15, 12 kovo 2019 versija taisyti 90.140.246.183 (aptarimas) →‎Terminai ← Prieš tai darytas keitimas		18:21, 12 kovo 2019 versija taisyti anuliuoti Snooker (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 14 043 keitimai S Atmestas 90.140.246.183 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti Kitas pakeitimas →
Eilutė 14: == Terminai == Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba su sniegu susijusius reiškinius aiškina tokiais terminais: * [[Sniego danga]] – sniego sluoksnis, susidarantis sningant. Sniego dangai taip pat priskiriamas ir [[ledas\|ledo]] sluoksnis, kuris susidaro ant sniego paviršiaus, jo viduje arba ant žemės. * [[Sniego danga]] – sningant susidaro nepažystamų kūnų forma. [[pelė\| Miegantis paukštis]] * [[Sniego kruopos]] – krituliai, iškrentantys neskaidrių, baltos arba baltos matinės spalvos, rutulio arba kūgio formos, 2–5 mm skersmens sniego kruopų pavidalu. * [[Sniegplutė]] – kieta ledinė plutelė sniego dangos paviršiuje. Susidaro, kai viršutinis sniego sluoksnis tirpsta arba drėgsta nuo lietaus ir paskui užšąla. Eilutė 29: Iškritęs ant žemės sniegas gali būti apibūdinamas kaip birus, purus, granulinis ir kaip ledas. Ledas susiformuoja kuomet sniegas susicementuoja po kelių tirpimo ir pakartotinio užšalimo fazių. Sniegas yra laikomas biriu, kuomet pučiant vėjui sniegas gali būti perneštas nuo vienos vietos į kitą ir suformuoti pusnis, kurios gali siekti ir keletą [[metras\|metrų]] aukščio. Sniego [[pusnis\|pusnys]], supūstos į kalnų pašlaites, gali evoliucionuoti, t. y. didėti ir stačiuose šlaituose būti [[sniego griūtis\|sniego griūčių]] priežastimi. Sniego paklotas „išlaiko“ vėsesnes temperatūras negu, kad nesant sniego dangos, nes sniegas atspindi didesnę dalį krintančių spindulių, o sugertoji šiluma yra sunaudojama tirpimui, o ne šilumai. ~~Nurodantis~~Vandens dalis sniege yra svarbus rodiklis, nurodantis būsimą [[pavasaris\|pavasarinį]] upių [[potvynis\|potvynių]] dydį, vykstantį dėl sniego tirpimo. Tačiau sniego danga taip pat yra svarbi ir kaip apsauga pasėliams nuo ekstremalių šalčių šaltuoju metų laiku. Jei sniego danga neištirpsta eilę metų, tuomet iš didžiulės sniego masės, veikiant išorinėms jėgoms formuojasi ledo masė, vadinama [[ledynas\|ledynu]]. Šviežias sniegas absorbuoja garsą, žemo [[dažnis\|dažnio]] gamtinius garsus, kadangi [[oras\|oro]] tarpai tarp sniego dalelių susilpnina vibraciją. Akustinė kokybė yra sumažinama vos tik ant šviežios sniego dangos ima lyti ar iškrinta [[šlapdriba]]. Esant žemai temperatūrai vaikštant šviežiu sniegu yra girdimas cypiantis garsas. Terminas [[pūga]] ([[sniego audra]]) gali būti apibrėžtas kaip gausūs krituliai sniego pavidalu, kuomet vėjas ima pustyti sniegą ir sumažėja matomumas. Šlapdriba yra apibūdinama kaip sniegas kartu su lietumi, kuomet oro temperatūra yra silpnai neigiama ar vos teigiama. Sniego kiekiai vienos pūgos metu gali siekti daugiau kaip metrą lygiose vietovėse ir kelis metrus kalnuotose vietovėse. Kai prisninga ypač daug keliavimas automobiliu, lėktuvu ar pėsčiomis tampa labai komplikuotas, kartais netgi neįmanomas. Tokiomis sąlygomis susisiekimas įmanomas naudojant [[sniego motociklas\|sniegomobilius]], [[sniego rogės\|sniegroges]], [[sniegbačiai\|sniegbačius]], [[slidės\|slides]]. Sniegas yra natūralus [[žiema\|žiemos]] palydovas, tačiau sniegui iškritus šiltuoju metų laiku padaroma daug žalos gamtai, kadangi labiausiai nukenčia medžiai, augalai, vaiskrūmiai ir toks reiškinys yra vadinamas [[anomalija]]. Eilutė 53: == Lietuvoje == [[Lietuva\|Lietuvoje]] snigti pradeda [[lapkritis\|lapkričio]], kartais – [[spalis\|spalio]] mėnesiais. Kietų (sniego, [[kruša\|krušos]], kruopų) ir mišrių ([[Šlapdriba\|šlapdribos]]) kritulių būna vidutiniškai nuo 45–50 pajūryje, 60–65 [[Aukštaitija\|Aukštaitijoje]] dienų per ~~mėnesius~~metus. == Nuorodos ==

Sniegas: Skirtumas tarp puslapio versijų