Huseinas ibn Ali: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 34:
 
== Biografija ==
Huseinas ibn Ali buvo [[Ali|Ali ibn Abi Talibo]] ir [[Mahometas|Mahometo]] dukters [[Fatima bint Muhamed|Fatimos]] sūnus. Jis turėjo vyresnį brolį [[Hasanas ibn Ali|Hasaną]]. Daug kas Huseino ibn Ali biografijoje yra sumišę su [[legenda]]. Huseinas gimė 626 m. sausį Medinoje.<ref>[https://www.britannica.com/biography/al-Husayn-ibn-Ali-Muslim-leader-and-martyr britannica.com]</ref> 661 m. jo tėvas [[Ali]], tuomet [[kalifas]], buvo nužudytas sostinėje [[Kufa|Kufoje]] Antrojo pilietinio karo metu. Jo brolis Hasanas susitarė su [[Muavija I]], kad jis nepretenduos į kalifo vardą. Abu, Hasanas ir Huseinas, pripažino Muaviją kalifu, bet jam neprisiekė. Jie grįžo į Mediną ir gyveno pasiturinčiai gaudami išmokas iš Muavijos. 670 m. mirus [[Hasanas ibn Ali|Hasanui ibn Ali]], [[Muavija I]] pradėjo puoselėti idėją, kad jo sūnus [[Jazidas I|Jazidas]] būtų pripažintas kalifu, taip įsteigiant dinastinį kalifo posto paveldimumą, kas tiesiogiai prieštaravo Mahometo nustatytiems principams, pagal kuriuos kalifas buvo renkamas genčių šuros (tarybos), atsižvelgiant į asmens religinį dorovingumą. Tuo tarpu Jazidas buvo pagarsėjęs tironiškumu, lėbavimu ir pramogomis. Huseinas ibn Ali turėjo didžiulį autoritetą musulmonų tarpe kaip Mahometo anūkas, buvo pavyzdžiu savo elgesiu. Jis nesutiko prisiekti, kad pripažins Jazidą kalifu, kaip ir kiti įtakingi islamo veikėjai Mekoje ir Medinoje.
 
680 m. mirus Muavijai I, [[Jazidas I]] nusiuntė reikalavimą Medinos valdytojui Validui ibn Otbai kuo greičiau išsireikalauti priesaikas iš potencialių konkurentų. Ypač Validą spaudė patarėjas [[Marvanas I|Marvanas ibn Hakamas]] paimti priesaiką tuoj pat, tačiau Validas leido Huseinui pagalvoti dar dieną. Tuo metu kitas pretendentas [[Abdula ibn al Zubairas]] pabėgo į Meką. Kai sargyba jo ieškojo į Meką išvyko ir Huseinas su šeima. Validas ibn Otba atsisakė jį vytis motyvuodamas, kad nenori susitepti pranašo giminės krauju. Mekoje vietos diduomenė prisiekė Abdulai ibn Zubairui. Huseinas atvyko į Meką ir gavo laišką iš [[Kufa|Kufos]], buvusios tėvo sostinės, kurios didelė dalis miestiečių neprisiekė Jazidui. Kufiečiai žadėjo, kad, Huseinui atvykus vadovauti, jie pripažins jį kalifu. Huseinas slapta pasiuntė Muslimą ibn Akilą į Kufą rinkti priesaikas jo vardu.<ref>Akbar Shāh K̲h̲ān Najībābādī. ''History of Islam (Vol 2)'', 2001, p. 60</ref> Jo misijos pasisekimas buvo didžiulis, esą vien per pirmą dieną prisiekė 12 000 kufiečių. Huseinas tikėjo, kad [[Basra|Basroje]] yra Ali ištikimos diduomenės, tad jis nusiuntė jiems laišką kviesdamas jam prisiekti ir prisijungti prie kufiečių.