02:02, 11 kovo 2019 versija taisyti Auriuks Auriuks (aptarimas \| indėlis) 18 keitimai →‎Žemės drebėjimų stiprumo matavimas Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems ← Prieš tai darytas keitimas		13:41, 11 kovo 2019 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 719 keitimai S Atmestas Auriuks Auriuks pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: Žemės drebėjimų stiprumui nusakyti plačiai naudojami du parametrai – '''magnitudė''' ir [[žemės drebėjimo intensyvumas\|intensyvumas]]. Magnitudė nusako drebėjimo stiprumą, t. y. kiek energijos išsilaisvino žemės drebėjimo židinyje. Ji apskaičiuojama pagal [[Seismografas\|seismografais]] užfiksuotų virpesių amplitudes. Vienas žingsnis magnitudžių skalėje rodo 32 kartus didesnę išlaisvintą ~~energiją~~energija, pavyzdžiui, 4 magnitudžių drebėjimo energija yra 32 kartus didesnė už 3 magnitudžių drebėjimą. '''Intensyvumas''' nusako žemės drebėjimo sukeltų virpesių stiprumą žemės paviršiuje tam tikroje vietoje ir nustatomas pagal žmonių, pastatų ir gamtinės aplinkos reakcijas. Tam tikras žemės drebėjimas sukelia skirtingų intensyvumų virpėjimus skirtingose vietose. Didžiausias intensyvumas paprastai stebimas seisminio įvykio epicentre, mažesni intensyvumai išsidėsto koncentriškomis zonomis aplink įvykio epicentrą. Ryšys tarp magnitudės ir intensyvumo yra gana sudėtingas. Intensyvumas, stebėtas tam tikroje vietoje, priklauso nuo įvykio magnitudės, įvykio židinio gylio, atstumo iki židinio, grunto sąlygų ir drebėjimo mechanizmo.<br /> Eilutė 45: (''Duomenys iš JAV Geologijos tarnybos'') '''Tipinės žemės drebėjimų sukeltos pasekmės.''' Lentelę reikėtų vertinti labai atsargiai, nes pasekmės priklauso ne tik nuo žemės drebėjimo magnitudės, bet ir nuo atstumo iki epicentro bei nuo geologinių sąlygų (kai kuriose ~~vietose~~vietos gali padidinti sugriovimus). {\| class="wikitable" border="1" width="99%" Eilutė 99: == Žemės drebėjimai Lietuvoje == Patikimai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nėnei vienas vietinis žemės drebėjimas. Yra žinoma keletas paliudijimų apie juntamus žemės virpesius. Pirmasis minimas [[Petras Dusburgietis\|Petro Dusburgiečio]] kronikoje ir sako, kad [[1328]] metais [[Skirsnemunė]]je taip stipriai sudrebėjo žemė, kad rodėsi, jog sugrius Skirsnemunės pilis, o kryžiuočių vienuoliai išsigandę jau ruošėsi šokti nuo pilies bokšto. [[1909]] metais [[Bezdonys]]e [[Vilniaus rajonas\|Vilniaus rajone]] buvo juntamas žemės drebėjimas, jo metu atsirado 1 km ilgio plyšys. Tačiau manoma, kad „drebėjimas“ įvyko skylant peršalusiam žemės paviršiui. [[2001]] metais viena Ignalinos AE seismologinė stotis, esanti [[Salakas\|Salake]], užfiksavo silpną (2,1 magnitudės) žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo nutolęs nuo seisminės stoties per ~90 km. Tiksliau epicentro, deja, nustatyti nepavyko. Per pastarąjį šimtmetį Lietuvoje buvo juntami keli žemės drebėjimai, kurių epicentrai buvo ne Lietuvoje. [[1904]] m. virpesiai atsklido iš Oslo [[Fjordas\|fjordo]], o [[1940]], [[1977]], [[1986]] ir [[1990]] m. iš [[Vrančos kalnai\|Vrančos kalnų]] regiono [[Rumunija\|Rumunijoje]]. [[2004]] m. [[rugsėjo 21]] d. [[Kaliningrado sritis\|Kaliningrado sritį]] sudrebino du šiems kraštams gana galingi (4,4 ir 5,0 magnitudės) žemės drebėjimai. Pastarieji drebėjimai buvo juntami ir didžiojoje Lietuvos dalyje.

Žemės drebėjimas: Skirtumas tarp puslapio versijų