Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

913 baitų pašalinta ,  prieš 8 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:SchlossSint RennhofBonifatiuskerk inLeeuwarden Hüttenfeld09.jpgJPG|thumb|right|[[VasarioLeuvardenas 16-osios– 2018 m. gimnazija]]Europos ([[Renhofokultūros pilis]])sostinė]]
'''Europos kultūros sostinės''' statusas (iki 1999 m.: '''Europos kultūros miestas''') – kasmet nuo 1985 m. suteikiamas bent vienam [[Europa|Europos]] miestui, nuo 2007 m. – dviem, nuo 2020 m. kas trejus metus – trims. Miestai priskiriami iš [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]], [[Europos Laisvosios Prekybos Asociacija|ELPA]] ([[Europos ekonominė erdvė|EEE]]) ir iš [[Europos Sąjungos plėtra|ES šalių-kandidačių]] (tarp jų ir galimų).
'''Vokietijos lietuvių bendruomenė''', '''VLB''' ({{de|Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V.}}) – [[Pasaulio lietuvių bendruomenė]]s dalis. VLB vienija [[Vokietija|Vokietijoje]] gyvenančius [[Lietuviai|lietuvius]], puoselėja kultūrą, kalbą, siekia atstovauti jų interesams. Vokietijos lietuvių bendruomenė yra viena „stipriausių“, oficialių narių skaičiumi viena gausausių lietuvių bendruomenė [[Europa|Europoje]], savotiškas Europos lietuvių bendruomenes vienijantis centras. Būstinė ({{de|Bundesgeschäftsstelle}}) – Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld, BRD. VLB yra valdomas „Fondas Vasario 16-osios gimnazijai“ remti (2008 m. Vasario 16-osios gimnaziją parėmė 6 822 eurų suma). VLB nariai moka nario mokestį. VLB 2008 m. pajamų ir išlaidų apyskaita – 58 494,86 eurų, 2009 m. – 51 000 eurų.
 
Idėja įgyvendinta [[1985]] metais tuometinės Graikijos kultūros ministrės Melinos Merkuri iniciatyva – Europos Sąjungos Ministrų Taryba oficialiai patvirtino programą „Europos kultūros sostinės“. ES programa „Europos kultūros sostinė“ siekia puoselėti bendrąsias [[kultūra|kultūros]] vertybes ir padėti išlaikyti tradicines šalių narių kultūras bei didinti jų žinomumą. Kultūros sostinių yra reikalaujama integruoti [[programa|programos]] veiklas į ilgalaikes [[miestas|miestų]] [[strategija|strategijas]], kurios (remiantis darnumo siekiu) turėtų būti [[darnusis vystymasis|darnios plėtros]] strategijomis. Tokiu būdu per kultūros sostinės programą taip pat turėtų būti skleidžiamos darnumo idėjos, kurios galėtų prisidėti, keičiant žmonių vertybines nuostatas, įsitikinimus ir [[elgsena|elgseną]].
[[1946 m.]] susikūrė [[Lietuvių Tremtinių Bendruomenė]] (LTB), vienijusi lietuvių emigrantus, pabėgėlius, kai [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] artėjant į pabaigą, lietuviai traukėsi į Vakarus, tikėdamiesi, kad išvykę pabus kelias savaites ar kelis mėnesius. Dauguma pasitraukusių lietuvių atsidūrė Vokietijoje. Čia jie pateko į [[DP]] (''[[displaced persons]]'' – „išvietintieji“ asmenys) stovyklas, kur gyvenimas buvo nelengvas, o ateities perspektyvos neaiškios. Neišsipildžius viltims grįžti į Lietuvą po karo, buvo priversti toliau gyventi svetur. 1947 m. ir vėliau dalis emigravo į ([[Kanada|Kanadą]], [[JAV]], [[Australija|Australiją]], [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] šalis), taip iš Vokietijos pasklisdami po visą pasaulį. Vyresnio amžiaus, ypač silpnesnės sveikatos (apie 8 000 lietuvių) liko Vokietijoje. Po 1957 m. į [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]] grįžo dalis Lietuvoje gyvenusių Vokietijos piliečių, tarp kurių buvo lietuvių ar prolietuviškai nusiteikusių žmonių. Dalis jų įsiliejo į VLB.
 
Iš [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] [[Vilnius]] buvo [[Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009|2009 m. Europos kultūros sostine]], [[2011]] m. – [[Talinas]], [[2014]] m. – [[Ryga]]. [[2017 m.|2017]] m. [[kovo 29]] d. [[Kaunas]] buvo išrinktas [[2022]] m. Europos kultūros sostine.
[[Vokietijos Demokratinė Respublika|Rytų Vokietijoje]] jokio organizuoto lietuvių gyvenimo ilgą laiką nebuvo, tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo burtis iš Lietuvos darbo reikalais atsikėlę lietuviai. Po [[Vokietijos susivienijimas|Vokietijos susivienijimo]] ten susikūrė 2 regioninės apylinkės.
 
'''Leuvardenas''' – miestas šiaurės [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], [[Fryzija|Fryzijos]] provincijos ir [[Leuvardeno savivaldybė]]s administracinis centras. [[2018]] m. miestas buvo išrinktas [[Europos kultūros sostinė|Europos kultūros sostine]] (kartu su [[Valeta]] Maltoje).
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vokietiją pasiekė nauja lietuvių banga. Oficialiais duomenimis 2002 m. Vokietijoje gyveno apie 10 000 LR piliečių (manoma, kad antra tiek buvo laikinai arba nelegaliai). Spėjama, kad dabartiniu metu Vokietijoje gali gyventi apie 25 000 lietuvių tautybės asmenų, o turinčių lietuviškos kilmės (t. y. įskaitant vaikus, anūkus iš mišrių šeimų, paprastai neturinčius LR pilietybės, todėl į oficialią VFR statistiką neįtraukiamus kaip LR piliečius) – kelis kartus daugiau.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
 
[[VokietijosEuropos lietuviųkultūros bendruomenėsostinė|Daugiau…]]
 
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>