Karmelio kalnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Karmelyje vidutinė metinė temperatūra  – 19 °C. Kritulių kiekis  – 600  mm per metus, atskirose vietose  – iki 900  mm. Kartais žiemą iškrenta [[sniegas]], (pvz., 2005–2006 metų žiemą), bet jo sluoksnis būna labai plonas ir retai kada laikosi ilgiau nei kelias valandas.

Iš išorės Karmelio kalnynas primena gigantišką lygintuvą, atsuktą į šiaurės vakarus. „Lygintuvo“ nosis atsiremia į Viduržemio jūrą, šiaurėje sudarydama Haifos įlanką. Visa šiaurės vakarų kalnyno dalis yra Haifos miesto dalyje. Kalnai labai arti prieina prie vandens, pasibaigia stačiais šlaitais apaugusiais spygliuočių–lapuočių miškais. Pačioje siauriausioje vietoje šlaitą nuo vandens skiria keletas dešimčių metrų. Šiuo tarpu eina geležinkelis Haifa–[[Tel Avivas]] ir keturių eilių gatvė Ha–Agana, kuri paskui pereina į 4–tą tarptautinį greitkelį Haifa–Tel Avivas.

Karmelio kalnyno kilmė tektoninė. Kalnai susidarė prie didelio tektoninio lūžio. Čia vis dar juntami nedideli [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]], sudrebinantys Haifą kas trejus–ketverius metus. Žemės drebėjimai įvyksta dėl mažiau nei 100 kilometrų nuo Haifos esančio [[Sirija|Sirijos]]–[[Afrika|Afrikos]] centrinio kanalo tektoninio lūžio, kuris yra Rytų Afrikos riftinės zonos dalis. Didžioji Karmelio kalno medžiagos dalis  – nuosėdinės uolienos, [[klintis]], [[kreida (uoliena)|kreida]], kadaise čia buvusios [[Tetija (vadenynas)|Tetijos]] jūros dugno palikimas. Dėl šių uolienų kalnuose vyksta [[karstas|karstiniai]] reiškiniai. Kalnuose daugybė olų ir ertmių.

Karmelio kalno olose nuo senovės gyveno žmonės. Vakarų Karmelio kalno papėdėje, Zihrono–Jakovo miesto apylinkėse, Tabūno ir Shulo olose 1929  m.–1934  m. rasti žmonių kaulų likučiai, akmeniniai [[levaluazijos technika|levaluazijos]] tipo įrankiai ir gyvūnų kaulai. Tabūno oloje rastas visas [[neandartalietis|neandartalietės]] moters [[skeletas]] ir vyro žandikaulio apatinė dalis su aiškiu smakro išsikišimu. Skulo (''Es Skhul'') oloje rasti geriau ar blogiau išsilaikę kaulai (su dideliais individualiais skirtumais, neandertalietiškais ir šiuolaikiniam žmogui būdingais [[kaukolė]]s sandaros ypatumais). Šie žmonės gyveno prieš 40–45 tūkst. metų. Vieni mokslininkai mano, kad Karmelio olų gyventojai neandertaliečiai maišėsi su dabartiniais žmonėmis, kiti, kad evoliucionavo iš senovinių žmonių į dabartinius. Kai kurie mokslininkai, remdamiesi šiuo atradimu, išskyrė naują žmonių [[rūšis|rūšį]].{{faktas}}

Kiti atradimai, padaryti remiantis radiniais Karmelio kalnuose, privertė peržiūrėti kai kuriuos teiginius apie neandertaliečius. Kėbaro uoloje rastas žmogaus, gyvenusio prieš 60 tūkst., skeletas. Visiškai išsilaikęs [[poliežuvinis kaulas]], visiškai toks pat, kaip ir dabartinio žmogaus. Kadangi nuo poliežuvinio kaulo priklauso galimybė kalbėti, mokslininkai buvo priversti pripažinti, kad neandertaliečiai galėjo kalbėti.

Senajame Testamente teigiama, kad Karmelio olose slėpėsi pranašas [[Elijas]] (''Elijahu''). Dabar ola, kurioje jis, pasak Biblijos, gyveno, yra religinis [[Judaizmas|judėjų]] ir [[krikščionys|krikščionių]] centras. Jis yra Haifos miesto ribose, beveik tiesiai po vieninteliu Haifos [[keltuvas|keltuvu]], kalno papėdėje. Kalno viršūnėje pranašas meldė Dievo, kad baigtųsi trejus metus trukusi [[sausra]], o paskui su virpesiu stebėjo, kaip danguje pasirodė [[lietus|lietaus]] [[debesis]].

Vieta, kur Elijas laimėjo prieš [[Baalas|Baalo]] žynius (ši istorija aprašyta [[Pirma karalių knyga|Pirmos karalių knygos]] 18 skyriuje), vadinama „Muhraka“  – kas [[arabų kalba|arabiškai]] reiškia „Ugninė vieta“. [[Muhraka]] yra Karmelio šiaurės rytuose. Iš ten atsiveria vaizdas į Jezreelio slėnį. Muhraka yra 482 metrų aukštyje, 27  km nuo Haifos ir 13  km nuo [[Megida|Megido]].

Kaip rodo Karmelio kalno pavadinimas, senovėje čia augo vynuogynai. Bet [[musulmonai]], čia viešpatavę tūkstantį metų, vynuogynus iškirto, o [[turkai]] [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] laikais iškirto ir [[miškas|miškus]], todėl XX a. pradžioje miškų liko tik nedidelėje kalnų dalyje. Gamtos apsaugos fondas Keren Kaemet le-Israel deda daug pastangų, kad būtų atkurti Karmelio kalnų miškai.

Dabar didelė miško dalis Karmelio kalne yra Keren Kaemet le-Israel fondo pasodintas [[kedras|kedrynas]]. Miškas tik vadinamas kedrynu, paprasčiausiai [[ivritas|ivrito kalboje]] nėra atskiro žodžio, kuriuo būtu vadinama [[alepinė pušis]] (''Pinus halepensis''). Tačiau dėl didelio miško gaisro 2005  m. pavasarį pietvakarių papėdėse spygliuočių miškas labai nukentėjo. Jo priežastis buvo netyčinis padegimas: nusikaltėliai, netolimos arabų gyvenvietės gyventojai, bandė nupjauti ir priduoti į metalo laužą vieną miške pastatytą bokštą, pjaunant žiežirbos uždegė mišką. Sausas miškas užsidegė akimirksniu. Atsilaisvinusiuose plotuose ruošiamasi pasodinti lapuočių miškus, kurie turi mažiau dervos ir dega blogiau.

Parke gyvena dešimtys vabzdžių rūšių. Tarp jų galima išskirti [[žiogas|žiogus]], [[maldininkai|maldininkus]], [[tarakonai|tarakonus]]. Kai kurių ilgis iki 90  mm. Jie gerai skraido ir apsigyvena būtuose. Sutinkama įvairių rūšių [[peteliškė|peteliškių]], [[vabzdys|vabzdžių]]. Paplitusi medų nešanti [[bitė]]. Taip pat esama [[moskitas|moskitus]], [[uodas|uodų]], [[Musiniai dvisparniai|musių]], bet jų ne tiek daug kaip drėgnesnėje Europoje.

Siekiant Karmelio kalne išsaugoti laukinę gamtą, įkurtas gigantiškas [[nacionalinis parkas]], atviras turistams. Parke yra daug pėsčiųjų ir dviračių takų, kurių ilgis nuo pusės iki 18 valandų. Nueiti nuo nutiestų ir kruopščiai pažymėtų keliukų griežtai draudžiama. Nacionalinio parko prieigose įrengti automobilių [[kempingas|kempingai]], tualetai ir vanduo. Ten leidžiama deginti laužus. Parke draudžiama miegoti palapinėse. Be to, parke įkurtas draustinis „Chai  – Baras“, kurio tikslas atkurti stambių gyvulių populiaciją šiaurės Izraelio miškuose.

[[Haifa|Haifos]] dalis dalinai apima šiaurės vakarinę, pačią aukščiausią ir uolėtą Karmelio kalno dalį. Ten pastatyta daug miesto rajonų: Adaras (1909  m.), Neve Šeanas (1925  m.), pačioje kalno viršūnėje įsikūrę prestižiškiausi rajonai: Karmelis, Horevas, Denija, [[Haifos universitetas]]. Šiaurės vakarų kalnyno pabaigoje, 300 metrų aukštyje pastatytas [[Haifos švyturys]]. Ten pat yra aukščiausias vienintelio Haifoje keltuvo sustojimas.

Be keltuvo, į Karmelio kalną galima pakilti ir kitais būdais. Pvz., vieninteliu Izraelyje [[metro]]politenu „Karmelitas“, kurio linija turi 6 sustojimus ir kursuoja 2 traukiniai. Tai požeminis [[funikulierius]], galintis įveikti atstumą nuo Haifos uosto iki rajono centro per 6 minutes.

Trečias, ne mažiau įdomus būdas pasikelti į Karmelio kalną, yra praeiti per [[Bahajų sodai|Bahajų sodus]]. 19 terasų bendras ilgis daugiau kaip kilometras. Didelis sodas įveistas 1909  m. apie [[Bahaizmas|Bahaizmo]] įkūrėjo [[Babas|Babo]] kapą (jo tikras vardas Siidas Ali-Muhamadas). Abiejomis laiptų pusėmis teka dirbtiniai upeliukai, o viršutinėse ir apatinėse terasose pastatyti [[fontanas|fontanai]]. Kiekvienos terasos centrinė dalis apsodinta skirtingos spalvos zoisijos žole, [[gyvatvorė]]mis, krūmais, apkarpyti medžiai. Kiekvienos terasos šonuose apsodinti sausrai atsparūs, didelės priežiūros nereikalaujantys [[sukulentai]], [[oleandras|oleandrai]], [[rozmarinas|rozmarinai]], [[lantanas|lantanai]], aliejiniai medžiai, džakarandos (palisandriniai medžiai), koralų medžiai ir iliumerijos. Trečia zona buvo palikta kaip natūralus šilelis. Aukštesnės kalvos buvo apsodintos sausrai atsparesniais augalais, tokiais kaip [[kadagys]], [[šaltalankis]] ir kt.