Tilžės aktas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Istorinės aplinkybės: Akivaizdu, kad nauja politinė organizacija su 50 žmonių branduoliu, net ir pavadinusi save Taryba, vien tuo netapo deleguotų atstovų institucija. Teisingai rodomą į vėlesnį priešinimąsi integravimui krašto mastu, taipogi privalomą autonomijos išlygą santykiuose su Lietuva.
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
pridėtas šaltinis
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Tilsit Act.jpg|thumb|220px|1936 m. išleistas meninis plakatas su Tilžės akto tekstu]]
'''Tilžės aktas''', Prūsų lietuvių tautos tarybos [[1918]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Tilžė]]je priimta [[deklaracija]], remiantis tautų apsisprendimo teise reikalavusi prijungti [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]] prie [[Lietuva|Lietuvos valstybės]].{{šaltinis|{{VLE|XXIII|771-772||Tilžės Aktas}}}}
 
== Istorinės aplinkybės ==
Eilutė 18:
 
Tilžės Aktas nebuvo pasirašytas legitimiai deleguotų mažlietuvių atstovų todėl objektyviai Aktas negali būti laikomas [[lietuvininkai|lietuvinininkų]] politinio apsisprendimo išraiška, ką patvirtino ir vėlesni įvykiai, kai Lietuva susidūrė su nelojaliu mažlietuvių nusistatymu po [[1923]] m. integruodama [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. [[1919]] m. pradžioje Lietuvos valstybei atstovavusi delegacija [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] šią deklaraciją naudojo kaip lietuvininkų politinio apsisprendimo įrodymą. Panašu, kad Lietuvos politikai, nesuprasdami per šimtmečius susiklosčiusių skirtumų tarp mažlietuvių ir didlietuvių, Prūsų lietuvių tautos tarybą išties traktavo kaip lietuvininkų interesų reiškėją, nors iš tikro dauguma lietuvininkų tiek 1918 m., tiek ir vėliau liko ištikimi savo ankstesnei politinei orientacijai į Vokietiją. Vokietija daugumai Klaipėdos krašto lietuvių buvo sava valstybė.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Literatūra ==