Svidrų kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taromsky (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
 
Eilutė 18:
| Wiki =
}}
'''Svidrų kultūra''' – finalinio [[paleolitas|paleolito]] pabaigos– ankstyvojo [[mezolitas|mezolito]] [[archeologinė kultūra]], kurią įvairiais pavadinimais XX a. 2-3 dešimtmečiuose išskyrė lenkų archeologai [[Ludwik Sawicki, Stefan Krukowski, Leon Kozłowski]] pagal Vidurio ir Pietų Lenkijos gyvenviečių paviršinių kolekcijų medžiagą.
 
Svidrų kultūra buvo pavadinta netoli Varšuvos esančios gyvenvietės ({{pl|Swidry Wielkie 1}}) vardu.<ref>BUTKUS, Alvydas. ''Latviai.'' Kaunas: Aesti, 1995, 6 p. ISBN 9986-9034-0-8.</ref>
Eilutė 26:
 
== Kultūra ==
Svidrų kultūros žmonės, [[šiaurinis elnias|šiaurinių elnių]] medžiotojai, apsigyveno Pietryčių Pabaltijo ir toliau į rytus-pietryčius esančiose Šiaurės Europos lygumų teritorijose. Kultūra egzistavo vėlyvajame Driasedriase (ženklus atšalimas, tundrinė augmenija) ir Preborealiopreborealio periodo pradžioje (atšilimas, išplinta miškatundrės-miškai). Žymiausios gyvenvietės – Swidry Wielke, Witów, Całowanie (Lenkija), Mergežeris 3, Ežerynas 1, Pasieniai 1, Neravai 1 (Lietuva), Nobel (Gudija), Pribor, Liutka (Ukraina). Svidrų kultūros atstovai darbo įrankius ir medžioklės įnagius gaminosi iš titnago (strėlių antgaliai, gremžtukai, rėžtukai, grąžtai/ylos, kirveliai ir kt.), akmens, kaulo-rago (įvairūs žeberklai, antgaliai), medžio. Šalto klimato laikotarpiu pagrindiniu prasimaitinimo šaltiniu buvo šiaurės elnių medžioklė (ypač jų sezoninių migracijų metu), o šiltesniu periodu – stambesni miško gyvūnai. Taip pat medžioti stambūs vandens paukščiai (antys, žasysžąsys, gulbės) bei stambesnės žuvys (lydekos, lašišos). Gyventa apskrito ar ovalaus plano, 3–6,5 m skersmens [[palapinė]]s tipo pastatuose.
Svidrų kultūra egzistavo vėlyvojo Driasodriaso – Preborealiopreborealio pradžios laikotarpiais, t. y. prieš 12,5-11,2 tūkst. metų. Svidrų kultūros genezė siejama su vėlyvąja [[Bromės kultūra]] ar ankstyvąja [[Arensburgo kultūra]]. Svidrų kultūra sudalyvavo didžiulių Rytų Europos šiaurinės pusės teritorijų apgyvendinime. Iš jos mezolito pradžioje išsivystė keletas savarankiškų kultūrų: Rytų Baltijos regione – [[Kundos kultūra]], Volgos-Okos tarpupyje – [[Butovo kultūra]], Onegos ežero rytinės-pietrytinės teritorijos – [[Veretjės kultūra]], Suchonės baseine – [[Viso kultūra]]. Krymo teritorijoje egzistavo savotiškas Svidrų kultūros variantas įvardijamas [[? Kooba kultūra]]. Lietuvoje Svidrų kultūros radinius pirmasis išskyrė okupuotame Vilniaus krašte Stepono Batoro universitete dirbęs lenkų archeologas Wł. Antoniewicz.
Svidrų kultūros radinių aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje, bet daugiausia stambesnių upių pakrantėse ir Pietų Lietuvoje. Šiuo metu žinoma per 130 stambesnių šios kultūros gyvenviečių.<ref> [[Egidijus Šatavičius]]. Svidrų kultūra Lietuvoje. [[Lietuvos archeologija (žurnalas)]]. T. 29. Vilnius, 2005, p. 133–170.</ref>