Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

12 487 baitai pašalinti ,  prieš 7 mėnesius
aaaa
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
vietinisPavadinimas='''Republique du Niger'''|
kilm=Nigerio|
žemėlapis=Location Niger AU Africa.svg|
vėliava=Flag_of_Niger.svg|
herbas=Coat of Arms of Niger.svg|
kalbos=[[prancūzų kalba|prancūzų]]|
sostinė=[[Niamėjus]]|
didžiausiasMiestas=Niamėjus|
valdovų=1|
titulas1=Prezidentas|
pavardė1=''[[Mahamadou Issoufou]]''|
titulas2=-|
pavardė2=-|
titulas3=-|
pavardė3=-|
plotoVieta=21|
plotas=1 267 000|
vandens=0,02 %|
gyvMetai=[[2017]]|
gyventojuVieta=57|
gyventoju=21 563 607|
gyventojuTankis=9,89|
tankumoVieta=172|
BVPMetai=[[2006]] (progn.)|
BVPVieta=133|
BVP=12,23|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPGyventojui=1 000|
BVPGyventojuiVieta=175|
valiuta=[[CFA frankas]]|
laikoJuosta=UTC +1|
vasarosLaikas=netaikomas|
nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Prancūzija|Prancūzijos]]|
nepriklausomybėsDatos=[[1960]] m. [[rugpjūčio 3]] d.|
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta|
TLD=ne|
telKodas=227
}}
 
'''Nigerio Respublika''' ('''Nigeris''') – valstybė Vakarų [[Afrika|Afrikoje]]. Ribojasi su [[Alžyras|Alžyru]] ir [[Libija]] šiaurėje, [[Čadas|Čadu]] rytuose, [[Nigerija]] ir [[Beninas|Beninu]] pietuose, [[Burkina Fasas|Burkina Fasu]] ir [[Malis|Maliu]] vakaruose.
 
== Istorija ==
{{main|Nigerio istorija}}
 
Nigerio tautų istorija prasidėjo I mūsų eros tūkst., plečiantis [[Transsacharinė prekyba|transsacharinei prekybai]], kurios keliai sujungė Viduržemio jūros pietines pakrantes su į pietus nuo [[Sachara|Sacharos]] buvusiomis tautomis. Pirmaisiais mūsų eros amžiais buvo apgyvendintas [[Ayras]], Nigeryje suklestėjo garsūs prekybos miestai (pvz., [[Agadesas]] ir [[Tahua]]).
 
Dabartinės Nigerio teritorijos pietinė dalis priklausė [[Sahelio civilizacija]]i, ir ruože tarp [[Nigeris (upė)|Nigerio upės]] ir Čado ežero apie [[VIII a.]] aukštą kultūrą sukūrė [[hausai]] (jų teritorijos apėmė ir dab. [[Nigerija|Nigerijos]] šiaurinę teritoriją). [[Hausų valstybės]] ([[Gobiras]], [[Kacina]], [[Kanas]], [[Zamfara]]) ir kitos apėmė tiek šiaurės [[Nigerija|Nigerijos]], tiek pietų Nigerio teritorijas. [[XI a.|XI]]-[[XIV a.]] hausų teritorijoje įsitvirtino islamas, suklestėjo savitas menas ir kultūra. Hausai kontroliavo pelningą prekybą.
 
Tuo pat metu vakarinė Nigerio dalis priklausė [[Malio imperija|Malio]], vėliau [[Songajus|Songajaus]] valstybėms. Rytinėje dalyje prie [[Čado ežeras|Čado ežero]] susikūrė [[Kanemas|Kanemo]] ir [[Bornu]] valstybės.
 
[[XVIII a.]] pabaigoje pietinio Nigerio teritorijoje prasidėjo [[Fulbių imperija|fulbių džihadas]] ir [[fulbiai]] čia įkūrė [[Sokoto kalifatas|Sokoto kalifatą]], apėmusį taip pat ir šiaurės Nigeriją.
 
[[XIX a.|XIX]] ir [[XX a.]] sandūroje fulbių emyratai, sudarę kalifatą, buvo pasidalinti [[Prancūzijos Vakarų Afrika|Prancūzijos Vakarų Afrikos]] ir [[Britų Šiaurės Nigerija|Britų Šiaurės Nigerijos]], tokiu būdu įtvirtinant dabartinę pietinę Nigerio sieną. Visos kitos valstybės sienos atsirado vėliau, padalijus Prancūzijos koloniją į administracines sritis. Viena tų sričių ir tapo Nigeris. [[1960]] m. jis išsikovojo nepriklausomybę nuo [[Prancūzija|Prancūzijos]].
 
== Politinė sistema ==
{{main|Nigerio politinė sistema}}
 
[[Vaizdas:Mahamadou Issoufou-IMG 3628.jpg|thumb|150px|right|Dabartinis Nigerio prezidentas [[Mahamadou Issoufou]]]]
 
Pirmuoju šalies prezidentu atgavus nepriklausomybę nuo [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[1960]] m. tapo [[Hamanis Dioris]]. [[1974]] m. po ginkluoto perversmo prezidento režimas buvo nuverstas. Tam įtakos turėjo šalyje susiklosčiusi įtempta situacija dėl prezidento, įtariamo [[korupcija]]. Po prezidento nuvertimo į valdžią atėjo pulkininkas [[Seinis Kunče]], kuris, padedamas nedidelių karinių grupuočių, šalį valdė iki savo mirties [[1987]] metais.
 
Po jo mirties valstybės valdymą perėmė pulkininkas [[Ali Saibo]], jis išlaisvino politinius kalinius, liberalizavo Nigerio įstatymus ir paskelbė naują [[konstitucija|konstituciją]]. Tačiau Saibo reformos žlugo, studentams bei įvairioms organizacijoms ėmus reikalauti naujos santvarkos ir daugiapartinės valdymo sistemos. Saibo režimas galiausiai pasidavė šalies reikalavimams ir [[1990]] m. žlugo. Buvo išleista nauja [[konstitucija]], rengiami atviri rinkimai, kuriamos naujos institucijos bei nepriklausomi laikraščiai.
 
[[2004]] m. buvo perrinktas prezidentas [[Mamadou Tandžia]], o [[Hama Amadou]] dar kartą paskirtas ministru pirmininku. [[Mahameinas Ousmanas]] buvo perrinktas į Nacionalinės Asamblėjos (Nigerio parlamento) prezidento postą.
 
[[2010]] m. [[vasario 19]] d. įvykdytas valstybės perversmas, kurio metu buvo nuverstas prezidentas Mamadou Tandžia. Valdžią užėmė Aukščiausioji demokratijos atkūrimo taryba.
 
[[2011]] m. [[kovo 12]] d. įvykusius šalies prezidento rinkimus laimėjo iki tol buvusios opozicijos lyderis, buvęs šalies ministras pirmininkas [[Mahamadou Issoufou]]
 
== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Nigerio departamentai}}
 
[[Vaizdas:Niger_departments_named (colors).png|thumb|240px]]
Nigeris suskirstytas į 7 departamentus ir vieną sostinės rajoną. Departamentai suskirstyti į 36 rajonus, kurie dar sudalinti į 129 komunas.
 
Departamentai ir sostinės rajonas:
* [[Agadeso departamentas]]
* [[Difos departamentas]]
* [[Doso departamentas]]
* [[Maradžio departamentas]]
* [[Tahua departamentas]]
* [[Tilaberio departamentas]]
* [[Zindero departamentas]]
* [[Niamėjus]] (sostinės rajonas)
 
== Geografija ==
{{main|Nigerio geografija}}
 
[[Vaizdas:Niger sat.png|thumb|240px|Nigerio vaizdas iš kosmoso.]]
Nigeris yra Vakarų [[Afrika|Afrikos]] valstybė, neturinti išėjimo prie vandenyno. Nigerio teritorija driekiasi palei ribą, skiriančią [[Sahara|Saharos dykumą]] ir [[Afrika į pietus nuo Saharos|Afrikos į pietus nuo Saharos]] regioną. Geografinės šalies koordinatės yra 16 laipsnių šiaurės ilgumos ir 8 laipsniai rytų platumos. Šalies plotas – 1 267 000 kvadratinių kilometrų. Vanduo užima 300 kvadratinių kilometrų plotą. Pagal plotą, Nigeris yra beveik 20 kartų didesnis už Lietuvą ir užima 22-ą vietą pasaulyje. Nigerio plotas panašus į [[Angola|Angolos]].
 
Nigeris ribojasi su septyniomis valstybėmis, jo valstybinės sienos ilgis – 5 697 kilometrų. Ilgiausia yra pietinė siena su [[Nigerija]] (1 497 km), paskui eina rytinė siena su [[Čadas|Čadu]] (1 175 km), šiaurinė bei šiaurės vakarų siena su [[Alžyras|Alžyru]] (956 km) ir [[Malis|Maliu]] (821 km). Nigeris taip pat ribojasi su [[Burkina Fasas|Burkina Fasu]] (628 km) ir [[Beninas|Beninu]] (266 km) pietvakariuose bei [[Libija]] (354 km) šiaurėje ir šiaurės rytuose.
 
Nigerio [[klimato juostos|subtropinis]] klimatas daugiausia labai šiltas ir sausas. Didelę dalį šalies ploto užima dykuma. Piečiausiuose šalies regionuose, [[Nigerio upė]]s baseino pakraštyje, vyrauja [[klimato juostos|atogrąžų]] klimatas. Reljefas daugiausia sudarytas iš dykumos lygumų bei smėlio kopų. Pietuose plyti [[savana]], o šiaurėje iškilusios kalvos.
 
Žemiausias taškas yra Nigerio upė, ji pakilusi 200 metrų virš jūros lygio. Aukščiausia viršukalnė – [[Monts Bagzane]], jos aukštis yra 2 022 metrai.
 
== Ekonomika ==
{{main|Nigerio ekonomika}}
 
[[Vaizdas:Niamey night.jpg|thumb|240px|Niamėjus – Nigerio sostinė ir ekonomikos centras.]]
Nigeris yra skurdžiausia pasaulio valstybė, užimanti paskutinę vietą [[Jungtinių Tautų vystymo programa|Jungtinių Tautų vystymo programos]] [[žmogaus socialinės raidos indeksas|žmogaus socialinės raidos indeksų]] sąraše. Nigeris – [[Afrika į pietus nuo Saharos|Afrikos į pietus nuo Saharos]] šalis, neturinti prieigos prie jūros. Pagrindinės šalies ūkio šakos yra natūrinė žemdirbystė, gyvulininkystė ir vienų didžiausių pasaulyje [[Uranas (chemija)|urano]] klodų naudojimas. Nigerio ekonomikai neigiamą įtaką daro besikartojančios sausos, žemės virtimas dykuma, žmonių skaičiaus augimas (2,9 proc.) ir sumažėjusi urano paklausa tarptautinėje rinkoje.
 
Nigeris priklauso [[Vakarų Afrikos pinigų sąjunga]]i, visos aštuonios šios sąjungos valstybės naudojasi bendra valiuta, [[CFA frankas|CFA franku]], ir vienu [[Vakarų Afrikos valstybių centrinis bankas|Vakarų Afrikos valstybių centriniu banku]] (BCEAO).
 
2000 m. gruodį pagal [[Tarptautinis valiutos fondas|Tarptautinio valiutos fondo]] (TVF) Sunkiai įsiskolinusių neturtingų šalių (HIPC) programą Nigeris įgijo teisę skolintis lengvesnėmis sąlygomis ir susitarė su Skurdo mažinimo ir augimo programos fondu (PRGF). Dėl sušvelnintos skolos mažinami Nigerio metinės skolos tvarkymo mokesčiai ir taip sudaryta lėšų pagrindinei sveikatos priežiūrai, pradiniam ugdymui, [[ŽIV]] ir [[AIDS]] prevencijai, kaimiškų vietovių infrastruktūrai ir kitoms priemonėms, kuriomis mažinamas skurdas. 2005 m. gruodį buvo paskelbta, jog Tarptautinis valiutos fondas sušvelnina Nigerio skolą 100 procentų. Nigeris buvo atleistas nuo 86 milijonų JAV dolerių skolos Tarptautinės valiutos fondui, be to, Nigeriui dar buvo suteikta finansinė parama pagal HIPC programą. Beveik pusę vyriausybės biudžeto pajamų sudaro parama iš užsienio. Šalies ūkis gali plėstis dėl naftos, aukso, anglies bei kitų mineralinių išteklių gavybos: per pastaruosius keletą metų nežymiai augo urano kainos. Dėl 2005 metų sausros ir skėrių antpuolio 2,5 milijono nigeriečių patyrė maisto nepriteklių.
 
== Demografija ==
{{main|Nigerio demografija}}
 
[[Vaizdas:Hausa harpist.jpg|thumb|150px|Hausų etninė grupė yra didžiausia Nigeryje (65 %).]]
Daugiausiai Nigeryje [[hausai|hausų]] ir [[songajai|songajų]] etninių grupių atstovų. Hausai taip pat sudaro didelę dalį [[Nigerija|Nigerijos]] gyventojų, o sangajai dar įsikūrę ir [[Malis|Malio]] regionuose. Abi tautinės grupės, taip kaip ir [[gurmančiai]], yra sėslūs ūkininkai, gyvenantys ariamuose plotuose šalies pietuose. Likusieji Nigerio žmonės priklauso gyvulius auginančioms klajoklių gentims: [[fulaniai|fulaniams]], [[tuaregai|tuaregams]], [[kanuriai|kanuriams]], [[arabai|arabams]] bei [[tubu]] genčiai. Dėl greitai augančio gyventojų skaičiaus bei ribotų gamtos išteklių vis dažniau kyla konfliktų tarp gyvulių augintojų ir žemdirbių.
 
Didelis Nigerio kūdikių mirštamumas – šiam Afrikos regionui būdingas bruožas. Vis dėlto vaikų (nuo 1 iki 4 metų) mirštamumas čia nepalyginti aukštas – 248 iš 1000 gyventojų. To priežastis yra prasta sveikatos priežiūra ir maisto trūkumas. Organizacijos [[Gelbėkime vaikus]] duomenimis, Nigerio kūdikių mirštamumas – didžiausias pasaulyje. Tačiau Nigeryje taip pat gimsta daugiausia kūdikių: vienai moteriai tenka 7,2 vaiko. Tai reiškia, kad beveik pusė (49 %) Nigerio gyventojų yra jaunesni nei 15 metų. Nuo 1996 m. iki 2003 m. pradinę mokyklą lankė 30 % gyventojų – 36 % berniukų ir tik 25 % mergaičių. Ugdymas taip pat vyksta [[musulmonai|musulmoniškose]] mokyklose [[medresa|medresose]].
 
Dauguma Nigerio gyventojų – musulmonai (80 %). Šalies gyventojai taip pat išpažįsta [[animizmas|animizmą]] (15 %), [[protestantizmas|protestantiškąją]] bei [[katalikybė|katalikiškąją]] [[krikščionybė|krikščionybę]] (5 %). Šalyje auga ir [[Jehovos liudytojai|Jehovos liudytojų]] gretos.
 
== Kultūra ==
{{main|Nigerio kultūra}}
 
[[Vaizdas:Niamey Mosque.jpg|thumb|240px|Mečetė sostinėje Niamėjuje.]]
Nigeris – [[Sahelis|Sahelio]] kultūrinio regiono dalis. Krašto kultūra glaudžiai susijusi su [[Islamas|islamo]] tikėjimu, tačiau vis dar jaučiama prieš islamo įsivyravimą atsiradusių tradicijų įtaka. Po nepriklausomybės atkūrimo, daugiau dėmesio skiriama kultūriniam paveldui: tradicinei architektūrai, liaudies dirbiniams, šokiams bei muzikai. Padedant [[Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija]]i, šalies sostinėje [[Niamėjus|Niamėjuje]] įkurtas regioninis centras, jo tikslas – užrašyti žodžiu perduodamas tradicijas. Reikšmingiausias Nigerio kultūros centras – Nacionalinis Niamėjaus muziejus.
 
== Kita informacija ==
* [[Nigerio ryšiai]]
* [[Nigerio transportas]]
* [[Nigerio karinės pajėgos]]
* [[Nigerio tarptautiniai santykiai]]
* [[Nigerio šventės]]
 
== Nuorodos ==
{{Commonscat|Niger}}
{{vikižodynas}}
 
{{Afrika}}
 
[[Kategorija:Valstybės]]
[[Kategorija:Nigeris| ]]
Niggeriai yra baisus wtf
Anoniminis naudotojas