23:35, 19 sausio 2007 versija taisyti Bizonas (aptarimas \| indėlis) 4 172 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		09:32, 27 vasario 2007 versija taisyti anuliuoti Lang-Bot-as (aptarimas \| indėlis) 106 625 keitimai S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Aukso karštligė''' -– laikotarpis, kuriuo darbininkai karštligiškai migruodavo į vietą, kurioje buvo atrastas komerciškai stambus aukso kiekis. XIX a. įvyko kelios aukso karštligės Jungtinėse Valstijose, Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje. Aukso karštligės sąlygodavo nevietinių įsikūrimą tam tikroje teritorijoje visam laiką ir vaidino svarbų vaidmenį Šiaurės Amerikos ir Australijos periferijų kultūroje. Tuo metu, kai [[pinigai]] rėmėsi aukso atsargomis, naujai iškastas [[auksas]] teikė postūmį visai ekonomikai. Pirmoji svarbi aukso karštligė vyko Apalačų kalnuose JAV. Ją sekė Kalifornijos aukso karštligė 1848-1849 m. Siera Nevadoje, kuri patraukė visuomenės vaizduotę. Iš karto po Kalifornijos aukso karštligės Kalifornijoje įsikūrė amerikiečiai, ir valstija 1850 m. įstojo į sąjungą. Vėlesnės karštligės vyko vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, palengva besislinkdamos į šaiurę: Freizerio kanjone, Karibu rajone ir kitose Britų Komubijos dalyse bei Uoliniuose kalnuose. "Paskutinioji didžioji aukso karštligė" buvo Klondaiko karštligė Kanados Jukono teritorijoje (1898-1899 m.), įamžinta Džeko Londono romanuose, Roberto V. Serviso poezijoje ir filmuose (pvz., Čarlio Čaplino "Aukso karštligė").

Aukso karštinė: Skirtumas tarp puslapio versijų