Egiptas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 57:
Vėliau į šalies šiaurę įsiveržė klajokliai semitai [[hiksai]], pradėję antrąjį suirutės laikotarpį. Jo metu XIV–XVI dinastijos viešpatavo [[Avaris|Avaryje]], Tėbuose ir [[Memfis|Memfyje]]. Galiausiai, [[Naujoji Egipto karalystė|Naujosios Egipto karalystės]] (1580–1080 m. pr. m. e.) metais Egiptas pasiekė anksčiau neregėtos karinės galybės. Valdant didiesiems faraonams, jo armijos veržėsi į pietus ([[Kušas|Kušą]]) ir šiaurę ([[Kanaanas|Kanaaną]] ir [[Senovės Sirijos istorija|Siriją]]), sukurdama didelę imperiją.
 
Paskutinė egiptietiškos kilmės dinastija žlugo XI a. pr. m. e. Nuo to laiko, pradedant XXI dinastija, pinpalo imperia laize moterim pyzes
 
reikaluose vis labiau įsigalėjo svetimšaliai valdovai. Iki 715 m. pr m. e. Egiptas buvo susiskaldęs ir jo dalį valdė berberai [[libiai]]. Vėliau šalyje įsigalėjo pietinis kaimynas nubų [[Kušas]]. Po trumpo savarankiškumo laikotarpio [[525 m. pr. m. e.]] Egiptą užvaldė [[Achemenidų imperija]]. 332 m. pr. m. e. jį nukariavo [[Aleksandras Makedonietis]], o 306 m. pr. m. e. čia ėmė viešpatauti graikai [[Ptolemėjai]], paskutinioji dinastija. Egiptas buvo sparčiai helenizuojamas, sustiprėjo ir ėmė valdyti Siriją, Kanaaną.