Vilniaus universiteto biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

177 pridėti baitai ,  prieš 11 mėnesių
redag.
(redag.)
 
'''Rusijos imperijos laikotarpis'''
 
Tragiškai pasibaigus [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimui]], įvyko [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas]], po kurio didžioji Lietuvos dalis su sostine [[Vilnius|Vilniumi]] atiteko [[Rusijos imperija|carinei Rusijai]]. [[1803]] m. Lietuvos vyriausioji mokykla pavadinta Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. XIX a. antrajame dešimtmetyje Vilniaus universitetas buvo vienas pirmaujančių [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] universitetų. Mokslinio darbo pagyvėjimas palankiai veikė ir biblioteką.
 
Universiteto bibliotekai vadovauti [[1804]] m. paskirtas profesorius Gotfrydas Ernestas Grodekas. Jo pastangomis universiteto biblioteka tapo prieinama Vilniaus visuomenei. Nuo [[1815]] m. leista išsinešti knygas į namus – atidarytas abonementas. Knygas į namus buvo leidžiama išsinešti universiteto darbuotojams ir studentams, švietimo apygardos tarnautojams, gimnazijos mokytojams. Biblioteka buvo perkelta į dabartinę universiteto Mažąją aulą, ten įrengta 90 vietų skaitykla. G. E. Grodeko iniciatyva pradėtas sudarinėti kortelinis (abėcėlinis), vėliau sisteminis katalogas.
[[Vaizdas:Museum of Antiquities in Vilnius - Hall of Pranciškus Smuglevičius.jpg|right|thumb|220px|P. Smuglevičiaus salės XX a. pr. nuotrauka]]
 
[[1832]] m. [[gegužės 1]] d. [[caras]] [[Nikolajus I]] uždarė Vilniaus universitetą. Prasidėjo vienas liūdniausių bibliotekos istorijos laikotarpių – didelė jos fondų dalis buvo išvežta iš Vilniaus ir išdalyta įvairioms carinės Rusijos mokslo įstaigoms.
 
 
'''VU bibliotekos vadovai:'''
{|
|valign=top|
* prof. Jonas Hėjus (iki 1575)
* Laurynas Rydzevskis (1756–1757)
* Julijanas Kračkovskis (1888–1902)
* Flavianas Dobrianskis (1902–1913)
|valign=top|
* [[Dmitrijus Daugėla]] (1913–1915)
* [[Eduardas Volteris]] (1919)
* prof. Audronė Glosienė (2006-2009)
* [[Irena Krivienė]] (2009 – ...)
|}
 
== Paslaugos ==
Biblioteka teikia paslaugas ne tik Vilniaus universiteto studentams ir akademinei bendruomenei, bet visiems [[Lietuva|LR]] ir užsienio piliečiams. Mokslinė literatūra į namus yra skolinama tik VU bendruomenės nariams, registruoti vartotojai nuo 16 m. gali skolintis laisvalaikiui skirtą literatūrą.
=== VU bibliotekos istorinės salės ===
'''Pranciškaus Smuglevičiaus salė'''
[[Vaizdas:VU bibliotekos Smuglevičiaus salė.JPG|right|thumb|220px|P. Smuglevičiaus salė]]
 
[[Vaizdas:VU bibliotekos Smuglevičiaus salė.JPG|right|thumb|220px|P. Smuglevičiaus salė]]Seniausioji universiteto salė pavadinta ją dekoravusio žymiausio Lietuvos klasicistinės tapybos atstovo [[Pranciškus Smuglevičius|Pranciškaus Smuglevičiaus]] ([[1745 m.|1745]]–[[1807 m.|1807]]) vardu. XVII a. joje buvo jėzuitų vienuolyno refektorius (viduramžių vienuolyno salė, atlikusi valgomojo funkcijas). Salę puošia XVII a. pradžiai būdingi cilindriniai skliautai su liunetėmis. Lubų centre XX a. pradžioje restauruota nuo XVII a. išlikusi freska, vaizduojanti [[Marija (Jėzaus motina)|Mergelę Mariją]], savo apsiaustu gaubiančią Universiteto profesorius jėzuitus. Nuo XVIII a. pabaigos salę paskyrus bibliotekai ir viešosioms paskaitoms, P. Smuglevičius apsiėmė ją naujai dekoruoti. Vėliau salė buvo paversta Vilniaus Imperatoriškojo universiteto aula, o uždarius universitetą atiteko Medicinos-chirurgijos akademijai. [[1855 m.|1855]] m. salė buvo perleista [[Vilniaus archeologijos komisija|Vilniaus Laikinosios archeologijos komisijos]] Senienų muziejui, o [[1865 m.|1865]] m. Vilniaus viešajai bibliotekai<ref>''Vilniaus universiteto rūmai. Teksto autorė: Audronė Mačiulytė-Kasperavičienė ; sudarytojai: M. Sakalauskas, A. Stravinskas ; redakcinė komisija: J. Kubilius (pirmininkas) … [et al.]. Vilnius : Vaga, 1979.''</ref>.
 
[[1929 m.|1929]] m. klasicistinį salės dekorą atkūrė tapytojas restauratorius Jurgis Hopenas. Skliautų viduryje, trijų P. Smuglevičiaus paveikslų vietoje, tapytojas Kazimieras Kviatkovskis rekonstravo XVII a. freską. Aštuoni P. Smuglevičiaus salės sietynai padaryti XX a. pradžioje, o salėje pakabinti per [[1929 m.|1929]] m. restauraciją. Salės baldai – retas Lietuvoje XIX a. II pusės specialios paskirties baldų pavyzdys.
 
==== Baltoji salė (senoji observatorija) ====
[[Vaizdas:VU bibliotekos baltoji salė.JPG|right|thumb|200px220px|Baltoji salė]]
Baltoji salė – sudėtinė senosios observatorijos dalis. Baltojoje salėje buvo įsikūrusi viena seniausių  Europoje [[Vilniaus universiteto astronomijos observatorija|astronomijos observatorija]]. Projekto autorius ir statytojas – [[Tomas Žebrauskas]]. Observatorijos projektavimas buvo pradėtas [[1752 m.|1752]] m. rudenį. Lėšų statyboms paaukojo [[Grigalius Antanas Oginskis]] ir jo duktė Elžbieta Oginskaitė-Puzinienė. Tai erdvi, 6,4 m aukščio patalpa, gerai apšviesta abiejose pusėse esančių langų. T. Žebrausko suprojektuotą Baltąją salę į tris dalis skaido šeši masyvūs barokiniai [[Piliorius|pilioriai]], apjuosti puošniais karnizais. Salės lubose įrengta ovalinė anga jungiasi su virš jos esančia mažesne sale, kuri yra tarsi Baltosios salės tąsa. Taip buvo perteikta barokinės begalybės idėja.
 
 
==== Filologijos skaitykla ====
[[Vaizdas:Skaityklos filologijos.jpg|right|thumb|200px220px|Filologijos skaitykla]]
Bibliotekos antrame aukšte virš P. Smuglevičiaus salės yra Filologijos skaitykla, įsikūrusi buvusioje jėzuitų svetainėje-bibliotekoje. Kaip ir P. Smuglevičiaus salėje, čia išlikę XVII a. skliautai, rytinėje sienoje restauruotas XVIII a. freskos fragmentas – atlikus polichrominius tyrimus surastas nutapytas langas, išlikęs iš jėzuitų laikų, ir tapybos fragmentas galinėje sienoje<ref name=":0">''Bulotaitė, Nijolė. Vilnius university / Nijolė Bulotaitė. Vilnius : Baltos lankos, 2007. 36 p.''</ref>.
 
 
==== Profesorių skaitykla ====
[[Vaizdas:VU bibliotekos profesorių skaitykla.jpg|right|thumb|200px220px|Profesorių skaitykla]]
Salė statyta XVII a. vienu metu su refektoriumi ir akademijos biblioteka-svetaine. Salėje buvo įrengti profesorių jėzuitų gyvenamieji kambariai.
 
 
== Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) ==
[[Vaizdas:Mkic-pagrindinis.jpg|right|thumb|200px220px|MKIC vaizdas nuo pėsčiųjų tako]]
[[Vaizdas:Skaitykla VU bibliotekoje, MKIC.jpg|miniatiūra|200x200px220x220px|Skaitykla VU bibliotekoje, MKIC]]
Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) – VU bibliotekos padalinys Saulėtekio mokslo ir studijų slėnyje, Vilniuje. Šio slėnio teritorijoje taip pat įsikūrę 4 Vilniaus universiteto fakultetai, Nacionaliniai Fizinių ir technologijos mokslų ir Gyvybės mokslų tyrimų centrai, kitos institucijos.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|Vilniaus universiteto rūmai. Teksto autorė: Audronė Mačiulytė-Kasperavičienė ; sudarytojai: M. Sakalauskas, A. Stravinskas ; redakcinė komisija: J. Kubilius (pirmininkas) … [et al.]. Vilnius : Vaga, 1979. 112 p.=}}
{{Commons|Category:Vilnius University Library}}
 
== Nuorodos ==
* [https://biblioteka.vu.lt/ Oficiali Vilniaus universiteto bibliotekos tinklavietė]
<!--*[http://www1008.vu.lt/kiemeliai/ Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio virtualus gidas] -->
 
{{Commons|Category:Vilnius University Library}}
{{verta}}
{{coord|54|40|58|N|25|17|14|E|type:landmark|display=title}}
11 081

pakeitimas