Veliona: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Veliona''' – spėjama senovės lietuvių amžinybės, mirties, vėlių deivė.

Mirusiųjų dievą (''Vielona Deus animarum'') vardu ''Vielona'' arba ''Vielonia'' mini [[Jonas Lasickis]] savo [[Sąrašas:Jono_Lasickio_žemaičių_dievai|žemaičių dievų sąraše]]. Tačiau labai tikėtina, kad tai buvęs neteisingai suprastas velionio pavadinimas ir jo šarvojimą lydinčių apeigų reikšmė.<ref>Valteris Jaskevičius. „Jono Lasickio žemaičių dievai: lietuvių mitologijos studija“, vert. Dainius Razauskas. ''[[Liaudies kultūra]]'', 2010, 5; p. 49–55.</ref> Anot [[Nijolė Laurinkienė|Nijolės Laurinkienės]], Velionos buvimą lietuvių mitologijoje galėtų patvirtinti tai, kad latviai turi Vėlių Motę (''Veļu māte''). Vėlių motė, anot latvių tautosakos duomenų, turėjusi tiesioginį kontaktą su mirusiaisiais: laukdama jų sielų, paruošdavusi joms vietą, iškepdavusi paplotėlį, išvelėdavusi staltiesę. Ši motė galėdavusi pati ir atimti žmogui gyvybę, paskui jis jau keliaudavęs į jos valdas. [[Pėteris Šmitas|Pėterio Šmito]] pažymima, kad Vėlių motė kai kuriais atžvilgiais prilygsta Žemės motei. Pasak mitologės, Veliona – galbūt viena iš [[Žemyna|Žemynos]] atmainų ar manifestacijos formų, išreiškianti jos specifinę, su vėlių globa susijusią funkciją ir tam tikrą jos viešpatavimo sritį.<ref>Nijolė Laurinkienė. [http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Laurinkiene_Nijole/Laurinkiene_SA_2013_43.pdf „Vėlių deivė Veliona“], ''[[Šiaurės Atėnai]]'', 2013, 43 (1157), p. 10.</ref>

Velioną išpopuliarino [[Teodoras Narbutas]], su šios deivės šventykla siejęs [[Veliuona|Veliuonos]] miestelio vardą. Narbutas teigė Veliuonos bažnyčioje radęs lentelę su užrašu, liudijančiu čia buvus šventyklą. Velioną, remdamasi Narbutu, mini [[Pranė Dundulienė]]: ji teigia, kad Velnė, arba Veliona, buvo chtoninė mitinė būtybė. Ji rūpinosi vandeniu, oru, ugnimi, žeme, požemiu ir jo lobiais. Kai Velnė uždaro vandenis ir prasideda sausra, deivė Perkūnė (vėliau Perkūnas) ją medžioja ir stengiasi užmušti. <ref>Genovaitė BALIUKONYTĖ. [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/01/08/gkras_01.html „Ar garsins Veliuoną mirusiųjų deivė“], ''[[XXI amžius (laikraštis)|XXI amžius]]'', 2010, 2 (1787)</ref>

 

 

== Nuorodos ==

 

[[Kategorija:Lietuvių dievai]]