Aristotelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Traktatų eiliškumas nebuvo aiškus, tačiau šis išdėstymas buvo pasiūlytas Theophrastus, nes būtent tokia eilės tvarka sukūrė vieningą ir aiškią veikalo sistemą. „Organonas” pradedamas nuo pagrindų, analizuojant paprasčiausius terminus („Kategorijos”). Čia Aristotelis pateikė dešimties kategorijų teoriją, apėmusią šias bendriausias sąvokas: medžiaga, kiekis, kokybė, santykis, vieta, laikas, situacija, būklė, veiksmas, aistra. Traktate „Apie aiškinimą” atskleidžiama Aristotelio koncepcija apie teiginius ir teisingumą, jų tarpusavio sąryšį. Kituose veikaluose labai svarbi silogistika –  filosofijos teiginių sistema, kuri nustato sąlygas, pagal kurias pagrįsta išvada dedukciškai išplaukia arba neišplaukia iš pateiktų prielaidų. Aristotelio sudaryta sistema, pagrindžiama tokiu pavyzdiu: „visi žmonės mirtingi, Sokratas yra žmogus, vadinasi Sokratas yra mirtingas.“<ref>http://www.interklubas.lt/ideju-zodynas/silogizmas/</ref> Aristotelis sukūrė loginių formų teorijos pagrindą, kurį sudaro struktūros giminė – rūšis abstrakcija. Trečiajame ir ketvirtajame veikaluose Aristotelis pateikė keturias skirtingas sakinių schemas („Visi X yra Y”, „Keletas X nėra Y”, „Nei vienas X nėra Y”, „Keletas X yra Y”), teigdamas, jog kiekvienas suformuluotas teiginys gali būti interpretuojamas kaip vienas šių sakinių, kuris savaime yra silogizmas. Aristotelis kūrė bendrąją tapatyėstapatybės teoriją, suformulavo pagrindinį tapatybės dėsnį (du objektai tapatūs, kai jų požymiai sutampa). Paskutiniuose veikaluose Aristotelis gilinosi į teisingų argumentų bei galimų išvadų formavimą, aiškino klaidas įrodymuose, nustatė kalbos ir nekalbos klaidas, daromas sofizmuose.