Vokietijos lietuvių bendruomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1946 m.]] susikūrė [[Lietuvių Tremtinių Bendruomenė]] (LTB), vienijusi lietuvių emigrantus, pabėgėlius, kai [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] artėjant į pabaigą, lietuviai traukėsi į Vakarus, tikėdamiesi, kad išvykę pabus kelias savaites ar kelis mėnesius. Dauguma pasitraukusių lietuvių atsidūrė Vokietijoje. Čia jie pateko į [[DP]] (''[[displaced persons]]'' – „išvietintieji“ asmenys) stovyklas, kur gyvenimas buvo nelengvas, o ateities perspektyvos neaiškios. Neišsipildžius viltims grįžti į Lietuvą po karo, buvo priversti toliau gyventi svetur. 1947 m. ir vėliau dalis emigravo į ([[Kanada|Kanadą]], [[JAV]], [[Australija|Australiją]], [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] šalis), taip iš Vokietijos pasklisdami po visą pasaulį. Vyresnio amžiaus, ypač silpnesnės sveikatos (apie 8 000 lietuvių) liko Vokietijoje. Po 1957 m. į [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]] grįžo dalis Lietuvoje gyvenusių Vokietijos piliečių, tarp kurių buvo lietuvių ar prolietuviškai nusiteikusių žmonių. Dalis jų įsiliejo į VLB.

 

 

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vokietiją pasiekė nauja lietuvių banga. Oficialiais duomenimis 2002 m. Vokietijoje gyveno apie 10 000 LR piliečių (manoma, kad antra tiek buvo laikinai arba nelegaliai). Spėjama, kad dabartiniu metu Vokietijoje gali gyventi apie 25 000 lietuvių tautybės asmenų, o turinčių lietuviškos kilmės (t. y. įskaitant vaikus, anūkus iš mišrių šeimų, paprastai neturinčius LR pilietybės, todėl į oficialią VFR statistiką neįtraukiamus kaip LR piliečius) – kelis kartus daugiau.

Bendruomenės tarybą sudaro 15 narių. Jie renkami tiesioginiu ir slaptu balsavimu 3 metams. [[Rinkimai|Rinkimus]] organizuoja tam tikslui sudaroma Rinkimų komisija. Jie rengiami pagal Tarybos priimtus nuostatus. Bendruomenės tarybos nariu gali būti kiekvienas VLB narys, kuriam sukako 18 metų.

 

 

 

== Išnašos ==