Azotas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žyma: Žyma: Išmestos nuorodos
Eilutė 23:
?<!-- Gardelės periodas (Å)-->}}
 
asddsada
'''Azotas''' ('''N''', {{la|Nitrogenium}}; išvertus iš graikų kalbos – „nepalaikantis gyvybės“) – [[chemija|cheminis]] elementas, [[Periodinė elementų lentelė|elementų lentelės]] penktos A grupės nemetalas, inertiškos dujos. Pirmasis atradęs azotą [[1772]] metais paskelbė Danielis Rezerfordas, tačiau [[Džozefas Pristlis]], Henris Kavendišas ir Karlas Vilhelmas Šelė šį elementą atrado beveik tuo pat metu. Azoto savybes ištyrė K. Šelė, S. Kavendišas, Dž. Prystlis, A. Lavuazjė.
 
Ne junginiuose yra N<sub>2</sub> formos; molekulė susideda iš dviejų atomų.
 
salam
 
== Azotas junginiuose ==
asddas
Azotas įeina į daugelio junginių sudėtį. Tarp jų: [[amoniakas]], [[azoto rūgštis]], [[nitratai]]. Azotas taip pat yra svarbi organinių junginių dalis. Turi stabilius [[Izotopas|izotopus]] <sup>14</sup>N ir <sup>15</sup>N.
 
== Cheminės savybės ==
upsss
Normaliame slėgyje azoto dujos organizmo cheminėse reakcijose nedalyvauja, mažai aktyvus. Taip yra dėl stiprių cheminių ryšių azoto molekulėje. Aukštesnėje temperatūroje atomų ryšiai susilpnėja, ir azotas tampa aktyvesnis. Pvz., elektros lanko temperatūroje jis reaguoja su deguonimi. Esant tam tikromis sąlygoms, reaguoja su vandeniliu. Aukštesnėje temperatūroje reaguoja su kai kuriais metalais, pvz., magniu. Į reakcijoje su magniu susidarantį magnio nitridą galima žiūrėti kaip į amoniako darinį, kuriame vandenilio atomai pakeisti į metalo atomus. Tokie junginiai vad. [[nitridai]]s.
 
== Fizikinės savybės ==
eilutė 51 ⟶ 49:
 
== Gavimas ==
is tavo motinos
Technikoje naudojamas azotas gaunamas iš oro, panašiai kaip ir deguonis. Garinant skystąjį orą, azotas išlekia pirmiausiai (azoto). Grynas azotas gaunamas skaidant kai kuriuos azoto junginius.
 
== Panaudojimas ==
salam
Daugiausiai naudojamas amoniako sintezei, kuris vėliau naudojamas azoto rūgšties ir kitų azoto junginių (trąšų) gamyboje. Azotas taip pat naudojamas gaminant kai kurias [[elektrotechnika|elektrotechnikos]] detales, pavyzdžiui, [[tranzistorius]], [[Diodas|diodus]], integrines schemas bei nerūdijančio [[Plienas|plieno]] gamyboje.
 
ups
Azotas taip pat naudojamas automobilių padangoms užpildyti, nes azoto šiluminis plėtimasis sąlyginai mažas.
 
Skystas azotas (dažnai žymimas LN<sub>2</sub>) naudojamas inertinei atmosferai ir atliekant chemines reakcijas sudaryti, taip pat šaldymo sistemose (kaip šaldymo skystis): į jį panardinami ir transportuojami maisto produktai, išsaugomos reprodukcinės ląstelės ([[Spermatozoidas|spermatozoidai]] ir [[Kiaušialąstė|kiaušialąstės]]) bei stabiliomis sąlygomis saugomi biologiniai mėginiai.
 
== Pavadinimo kilmė ==
 
Pirmas gryną azotą 1786 m. gavo A. Lavuazjė. Azotas buvo vadinamas „sugadintu oru“, nes jis lieka sudegus medžiagoms ir sureagavus oro deguoniui. Vėliau nustatyta, kad šio elemento yra įvairiuose junginiuose: amoniake, nitratuose ir kt.
 
== Literatūra ==
* tava tevas gime
* Feldmanas Fricas, Guntis Rudzytis. Neorganinė chemija. Vertimas į lietuvių kalbą 1992.
 
{{Vikižodynas|azotas|no=T}}
 
<br />
{{Commons|Nitrogen|no=T}}
 
[[Kategorija:Cheminiai elementai]]