Antroji fitna: Skirtumas tarp puslapio versijų

69 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
nėra keitimo aprašymo
S
'''Antroji fitna''' – antrasis [[pilietinis karas]] [[kalifatas|arabų kalifate]], vykęs [[680]]–[[692]] m.
 
Antrosios fitnos pradžia galima laikyti 680 m., kai mirus Damasko kalifui [[Muavija I|Muavijai I]] jo sūnaus [[Jazidas I|Jazido I]] kalifu nepripažino įtakingi Mekos ir Medinos veikėjai. Jie laikėsi Mahometo nustatyto principo, kad kalifas turi būti renkamas. Kita grupė nepatenkintųjų manė, kad kalifo postas turi pereiti kalifo [[Ali]] įpėdiniui ir Mahometo palikuoniui, nes taip esą Muavija I buvo sutaręs su Ali sūnumi [[Hasanas ibn Ali|Hasanu]]. Hasanui mirus ši teisė esą perėjo kitam Ali sūnui Huseinui. Į [[Kufa|Kufą]] išžygiavęs [[Huseinas ibn Ali]] žuvo [[Kerbelos mūšis|Kerbelos mūšyje]] nuo Jazido I kariuomenės. Kita Antrosios fitnos pradžios data galima laikyti [[683]] m., kai prieš Jazidą I atvirai sukilo Mekos ir Medinos miestai. [[Jazidas I]] pasiuntė kariuomenę iš Sirijos miestams numalšinti. [[Medina]] buvo užimta, po to apgulta [[Meka]]. Apgulties metu atėjo žinia apie Jazido I mirtį ir sirų kariuomenė atsitraukė. Trečia versija, Antroji fitna prasidėjo 683 ar [[684]] m. mirus trumpai valdžiusiam ir įpėdinio nepaskyrusiam Jazido I sūnui [[Muavija II|Muavijai II]].
 
Mekoje kalifu pasiskelbė [[Abdula ibn al Zubairas]]. Jo valdžią pripažino beveik visas [[arabų kalifatas]], įskaitant kaisitus Sirijoje. Tačiau jis pats niekuomet neišvyko iš Mekos. Jis pasikliovė savo rėmėjais per atstumą ir neįvertino Omejadų įtakos Sirijoje. Vietos valdytojai veikė jo vardu, bet realiai vykdė savo politiką. [[Basra|Basroje]] valdė jo brolis Mosabas ibn Zubairas. 684 m. [[Marvanas I]] su kalbitų pagalba sumušė kaisitus Sirijoje ir 685 m. susigrąžino Egipto valdžią Omejadams. 684 m. Arabijoje sukilo [[charidžitai]], vadovaujami Nadždeho ibn Amiro. Juos rėmė kaimiškų vietovių gyventojai, visų pirma [[Džazira|Džaziroje]]. Jie po to užvaldė visą Vakarų Arabiją ir Jemeną. Kita charidžitų grupė veikė Irane ir Irake. [[Charidžitai]] neužvaldė nei vieno [[įgulos miestas|įgulos miesto]] ir palaipsniui buvo sumušti tiek Al Zubairo šalininkų, tiek Damasko kalifų pajėgų.
 
[[Huseinas ibn Ali|Huseino ibn Ali]] mirties sukrėsti Alidų šalininkai (Šija, [[šiitai]]) [[685]] m. sukilo [[Kufa|Kufoje]], vadovaujami Muchtaro ibn Abi Obaido Takafio, kuris imamu ir kalifu paskelbė [[Ali]] sūnų Mohamedą ibn al Hanafiją (pastarasis kovose nedalyvavo). Iš pradžių jiems sekėsi. Muchtaro pajėgos, vadovaujamos Ibrahimo ibn Maliko, nugalėjo Damasko kalifo [[Abdulmalikas|Abdulmaliko]] pajėgas prie [[Mosulas|Mosulo]]. Mūšyje žuvo Abdulmaliko generolas Ubaidula ibn Zijadas, laikytas atsakingu už Huseino ibn Ali mirtį, kas palaikyta Dievo ženklu. Tačiau Muchtaras represijomis ir savo religiniu vienašališkumu nuteikė daug kufiečių prieš save, kurių dalis pabėgo į Basrą prašyti Mosado ibn Zubairo paramos. [[687]] m. Mosado pajėgos sumušė Muchtaro pajėgas, jis pats žuvo apsuptas savo rūmuose Kufoje. Tuo tarpu Sirijoje arabaimusulmonai susivienijo greičiau nei Irake. [[691]] m. kalifo [[Abdulmalikas|Abdulmaliko]] kariuomenė sumušė Mosado ibn Zubairo pajėgas, jis patspastarasis žuvo. 692 m. Abdulmaliko kariuomenė apgulė ir užėmė Meką. [[Abdula ibn al Zubairas]] žuvo ir jo mirtis laikoma Antrosios fitnos pabaiga.
 
== Šaltiniai ==
Anoniminis naudotojas