Norvegijos jūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
parašiau tikslesnį jūros plotą |
prdėjau daugiau informacijos |
||
Eilutė 12:
| iteka =
}}
'''
Krituliai Norvegų jūroje daugiausiai būna žiemą, jų dažnumas sausį-kovą mėnesius 40-50%, liepą tik 15 %. Metinė kritulių suma pietryčiose ir centaliniose dalyse 1000 mm o palei jos vakaros ir šiaurės ribų keičiasi nuo 500 iki 1000 mm. Garavimas pietų ir rytų jūros dalyse, kur pateka šiltos Atlanto vandenys – didelis. Per metus šiuose rajonuose garavimas pasiekia 1500 mm t.y. viršija metinė kritulių. Kitose jūros akvatorijos vietose kritulių viršija garavimo kiekį.
Norvegų jūra turi didelį transporto ir verslo reikšmę Šiaurės Europai. Verslo tradicinis objektas yra silkė, menkė ir skumbrė. Ankstesniais metais verslą vykdė pagrinde palei pakrančių ir Lofotų salų seklumose. Dabar verslas įsisavina ir kitų rūšių žuvis atviroje jūroje. Norvegijos pakrantės laivybai tenka daugiau nei pusė visų vidaus krovinių pervežimų. Ji vienintelė palaiko ryšį su kai kuriais sunkiai prieinamais, prie fjordų esančiais rajonais. Norvegų jūra yra dalis Šiaurės jūros kelio, suteikanti laivams iš Europos uostų kelią į Azijos šalis.
Pagrindiniai Norvegų jūros uostai yra: Bergenas, Trondheimas, Budė, Narvikas.
[[Kategorija:Jūros]]
[[Kategorija:Arkties vandenynas]]
| |||