Galaktika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 90.131.44.37 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Gosireo.tm keitimas)
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Spiraline_Galatika.jpg|thumb|230px250px|Spiralinė [[Messier 88]] galaktika [[Coma Berenices]] [[Žvaigždynas|žvaigždyne]].]]
'''Galaktika''' ({{sen.gr|γαλακτικός}}. γᾰλαξίας pieniškas- "Pieno takas", pieninisiš γάλα, γάλακτος - "pienas")) yra didžiulė, [[gravitacija|gravitacijos]] susieta [[Žvaigždė|žvaigždžių]], tarpžvaigždinių [[Dujos|dujų]], dulkių irbei [[Tamsioji medžiaga|tamsiosios medžiagos]] sistema. Visi galaktikoje esantys objektai juda aplink bendrą masės centrą.
 
Manoma, kad galaktikose būna nuo 10 milijonų iki [[Trilijonas|trilijono]] žvaigždžių, besisukančių aplink galaktikos [[Gravitacinis centras|gravitacinį centrą]]. Galaktikos, savo ruožtu, telkiasi į galaktikų [[Galaktikų spiečius|spiečius]], o šie sudaro didelio mastelio struktūrą. Tolimiausia žinoma galaktika – [[Abell 1835 IR1916]] už 13,2 milijardų [[šviesmetis|šviesmečių]].
Galaktikos (išskyrus [[Paukščių Takas|mūsų pačių galaktiką]]) yra labai nutolę astronominiai objektai. Atstumas iki artimiausių galaktikų matuojamas [[Parsekas|megaparsekais]]. Tolimiausia žinoma galaktika [[Abell 1835 IR1916]] yra už 13,2 milijardų [[šviesmetis|šviesmečių]]. Plika akimi danguje gali pamatyti tik keturias galaktikas: [[Andromedos galaktika|Andromedos]] (matoma šiauriniame pusrutulyje), Didįjį ir Mažąjį Magelano Debesis (pietiniame pusrutulyje; yra mūsų galaktikos palydovai) ir galaktiką [[Trikampio galaktika|M33]] Trikampio žvaigždyne.<ref>{{cite web|title=Галактики, видимые невооруженным глазом в северных широтах|url=http://www.hypernova.ru/zvezd/observer/galaxy_visible_naked_eye_in_northern_latitudes|date=1997 m. spalis|work=Hypernova.ru|accessdate=2017-12-12}}</ref>
 
Tikslus galaktikų skaičius [[Metagalaktika|mūsų stebimoje Visatos dalyje]] nėra žinomas, bet jų turėtų būti apie du trilijonus.<ref>{{cite web
|author = Mackie, Glen.
|date = 2002-02-01
|url = http://astronomy.swin.edu.au/~gmackie/billions.html
|title = To see the Universe in a Grain of Taranaki Sand
|publisher = Swinburne University
|accessdate = 2006-12-20
|archiveurl = https://www.webcitation.org/60r7Xm9UZ?url=http://astronomy.swin.edu.au/~gmackie/billions.html
|archivedate = 2011-08-11
}}</ref><ref>{{cite web|url=https://naked-science.ru/article/sci/astronomy-pereschitali-vse-galaktiki|title=Астрономы пересчитали все галактики Вселенной|publisher=Naked Science|accessdate=2016-10-13|}}</ref> Erdvėje galaktikos išsidėsčiusios netolygiai: vienoje srityje gali būti grupė netoliese viena nuo kitos esančių galaktikų, kitose vietose nėra visai.
 
Manoma, kad galaktikose būna nuo 10 milijonų iki [[Trilijonas|trilijono]] žvaigždžių, besisukančių aplink galaktikos [[Gravitacinis centras|gravitacinį centrą]]. Galaktikos, savo ruožtu, telkiasi į galaktikų [[Galaktikų spiečius|spiečius]], o šie sudaro didelio mastelio struktūrą. Tolimiausia žinoma galaktika – [[Abell 1835 IR1916]] už 13,2 milijardų [[šviesmetis|šviesmečių]].
 
Išdidinti galaktikų vaizdą, kad matytųsi atskiros žvaigždės, nepavyko iki pat XX a. pradžios. XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje buvo ne daugiau nei 30 galaktikų, kurios pavyko įžiūrėti atskiras žvaigždes, visos šios galaktikos įėjo į [[Vietinė galaktikų grupė|Vietinę grupę]]. Paleidus [[Hablo kosminis teleskopas|kosminį teleskopą Hubble]] ir pradėjus veikti 10 m antžeminiams teleskopams tokių galaktikų skaičius ženkliai išaugo.
 
Pagal formą galaktikos yra įvairios: tarp jų yra sferos pavidalo [[Elipsinė galaktika|elipsinių galaktikų]], disko formos [[Spiralinė galaktika|spiralinių galaktikų]], [[Lęšinė galaktika|lęšio formos]], nykštukinių, [[Netaisyklingoji galaktika|netaisyklingos formos]] ir kt. galaktikų. Pagal masę galaktikos varijuoja tarp 550 000 Saulės masių (galaktika Segue 2) ir 10<sup>12</sup> Saulės masių galaktikų; palyginimui mūsų Paukščių Tako galaktikos masė yra 2*10<sup>11</sup> Saulės masių.
 
Galaktikų diametras - nuo 5 iki 250 kiloparsekų (16-800 000 šviesmečių), palyginimui mūsų galaktikos diametras yra apie 30 kiloparsekų (100 000 šviesmečių).
 
== Tipai ==
[[Vaizdas:Hubble sequence photo.png|thumb|300px270px|right|Galaktikų tipai pagal [[Hubble morfologinė klasifikacija|Hubble morfologinę klasifikaciją]]. ''E'' – elipsinės galaktikos, ''S'' – spiralinės, ''SB'' – skersinės spiralinės galaktikos.]]
Astronomai klasifikuoja galaktikas keliais būdais, tačiau dažniausiai pagal formą. Daugiau kaip pusė žinomų galaktikų yra [[Elipsinė galaktika|elipsinės]], tai yra sferinės arba ovalios formos. Kiti dažni tipai – [[Spiralinė galaktika|spiralinės]] (kaip ir mūsų gimtoji galaktika [[Paukščių Takas]], [[Andromedos galaktika]], M81, M101) ir skersėtosios spiralinės galaktikos, per kurių centrą eina medžiagos [[skersė]]. Ketvirtam tipui, vadinamam [[Netaisyklinga galaktika|netaisyklingosiomis galaktikomis]], priskiriamos tos, kurios netinka nė vienam iš minėtų tipų. Netaisyklingosios galaktikos neturi charakteringos formos, tačiau turi labai daug dujų ir dulkių (žymiausios netaisyklingosios galaktikos yra [[Didysis Magelano Debesis]] ir [[Mažasis Magelano Debesis]]). Spiralinės ir skersinės spiralinės galaktikos toliau skirstomos į keturias grupes pagal centrinės dalies dydį ir vijų susisukimo aplink centrą glaudumą.
 
eilutė 33 ⟶ 53:
 
Vienas iš superspiečių pavyzdžių – [[Mergelės superspiečius]], kuriam priklauso [[Vietinė galaktikų grupė]] bei dar keletas kitų galaktikinių ūkų. Superspiečiaus skersmuo – apie 100 milijonų šviesmečių. Jo centre driekiasi [[Mergelės galaktikų spiečius|Mergelės spiečius]]. Superspiečius – apie 2000 galaktikų telkinys. Jis kartais vadinamas „galaktikų zoologijos sodu“, nes jam priklauso visų pagrindinių tipų galaktikos.
 
== Nuorodos ==
{{reflist}}
 
{{Vikižodynas|galaktika|no=T}}