Rafaelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

15 pridėta baitų ,  prieš 2 metus
S
1512 m. [[Julijus II]] Rafaeliui užsakė sukurti vieną garsiausiu jo paveikslų – „[[Siksto Madona|Siksto Madoną]]“ ([[Senųjų meistrų paveikslų galerija]], [[Dresdenas]]).<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 50</ref> Po popiežiaus Julijaus II mirties 1513 m. ne mažesniu Rafaelio gerbėju ir rėmėju tapo popiežius [[Leonas X]]. Rafaelis yra sukūręs abiejų popiežių portretus, kurie paprastai minimi geriausiais popiežiškaisiais portretais. Sėdinčio krėsle „[[Julijaus II portretas]]“ (apie 1511 m., [[Uficiai]]) suformavo vėlesnę popiežių vaizdavimo tradiciją. „[[Popiežius Leonas X su dviem kardinolais|Popiežiaus Leono X su dviem kardinolais]]“ (apie 1518 m., [[Uficiai]]) portretas yra ambicingesnis ir sudėtingesnis savo kompozicija. 1514 m. [[Leonas X]] po [[Bramantė]]s mirties vyriausiuoju naujosios [[Šv. Petro bazilika|Šv. Petro bazilikos]] architektu paskyrė Rafaelį.<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 51</ref> Rafaelis suprojektavo artimui popiežiaus draugui, protonotarui Giovanni Antonio Branconio dell’Aquila rūmus Romoje (sugriauti XVII a.).<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 52</ref> Kitus rūmus Rafaelis suprojektavo popiežiaus daktarui Jacopo da Brescia Alesandrinos gatvėje. Svarbiausiu Rafaelio architektūriniu projektu buvo [[Villa Madama]] Romos ''Monte Mario'' kalvoje, kurią užsakė popiežiaus giminaitis Džulijus de Medičis (būsimasis popiežius [[Klemensas VII]]).<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 52</ref> Tikriausiai popiežius Leonas X inicijavo paveikslų „Pranciškaus I Šv. Šeima“ ir „Šv. Mykolas“ (Luvras) tapybą. Jie buvo padovanoti Prancūzijos karalienei ir karaliui [[Pranciškus I|Pranciškui I]] atitinkamai popiežiaus sūnėno Lorenco di Pjero vedybų su karaliaus dukterėčia proga.<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 52</ref>
[[Vaizdas:Raffaello Sanzio - Portrait of Julius II - WGA18799.jpg|thumb|right|160px| „[[Julijaus II portretas]]“ (apie 1512, [[Uficių galerija]], [[Florencija]])]]
[[Vaizdas:La Fornarina, por Rafael.jpg|thumb|right|160px| „[[Fornarina]]“, spėjama Rafaelio įkvėpėja ir meilužė (apie 1518, [[Barberinio rūmai]], [[Roma]])]]
Kai kurie Rafaelio darbai buvo skirti bažnyčioms ne Romoje, pavyzdžiui, „[[Šv. Secilijos ekstazė|Šv. Cecilijos ekstazė]]“ (apie 1514, [[Nacionalinė Bolonijos pinakoteka]]) buvo skirta Bolonijos Šv. Jono ant kalno (''San Giovanni al Monte'') vienuolyno bažnyčiai,<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 53</ref> „Siksto Madona“ – vienuolynui Pjačencoje. „[[Folinjo Madona]]“ (apie 1512, [[Vatikano muziejai]]) įgavo savo pavadinimą, kai vėliau buvo perkelta į [[Folinjas|Folinjo]] miesto bažnyčią. 1515 m. Rafaelis kūrė piešinius gobelenams, kurie turėjo būti pakabinti [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčioje]] po seniau dirbusių garsių ankstyvojo italų renesanso dailininkų freskomis. Septyni iš 10 paruošiamųjų kartonų išliko ir vėliau buvo įsigyti Anglijos karaliaus [[Karališkoji kolekcija|Karališkajai kolekcijai]] (eksponuojami [[Viktorijos ir Alberto muziejus|Viktorijos ir Alberto muziejuje]] Londone). Realų kartonų piešinių paruošimą tikriausiai daugiausiai atliko Rafaelio mokiniai.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009. p. 511</ref> Originalūs gobelenai, išausti 1519 m. Briuselyje, eksponuojami Vatikano pinakotekoje.<ref>[http://mv.vatican.va/3_EN/pages/z-Info/MV_Info_Arazzi.html Vatikano muziejai]</ref>
 
140

pakeitimų