Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Interjeras. Koplyčia XII, Tūbinės.JPG|miniatiūra|200px|right|Koplyčios interjeras 2018 m. vasarį]]
'''Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčia''' – mauzoliejinė [[koplyčia]], esanti [[Tūbinės I|Tūbinių I]] kaime, [[Šilalės rajonas|Šilalės rajone]], prie kelio {{RK4101}}, 6 km į šiaurės rytus nuo [[Šilalė]]s. Koplyčia stūkso [[Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia|Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčios]] šventoriaus tolimajame krašte, 50 m į pietvakarius nuo bažnyčios.
Šv. Kryžiaus koplyčia yra XII-oji, svarbiausia buvusių Tubinių [[Kalvarija (reikšmės)|kalvarijų]] stotis, pastatyta kartu su bažnyčia. Koplyčia su laidojimo rūsiu, sutvarkyta, prižiūrima. Rūsyje palaidoti vietos dvarininkai, bažnyčios fundatoriai bajorai Jacevičiai. Koplyčios sienoje išlikusiame [[kertinis akmuo|kertiniame akmenyje]] matoma iškalta statybos data „1823“. Tūbinių klebono Algirdo Genučio, bendruomenės ir kraštiečių iniciatyva [[2014]] m [[spalio 19]] d. vyko renginys pagerbti bažnyčios statytojų giminę – jos narių palaikai buvo pašventinti ir iškilmingai perlaidoti sutvarkytose koplyčios [[kripta|kriptose]]. Jacevičių vardai ir palaidojimų vietos atskleistos palyginti neseniai, [[Lietuvos valstybės istorijos archyvas|Lietuvos valstybiniame istorijos archyve]] (LVIA) inicijavus giminės [[genealogija|genealoginius]] tyrimus. Šios žinios išsamiai pateikiamos informacinėje lentoje, pakabintoje koplyčios rūsyje. Koplyčioje yra saugomų kultūros vertybių: altorėlis su paveikslais „Marija Sopulingoji“ ir „[[Ecce homo]]“, būgnas su herbais.
Daug metų Tūbinių šventoriuje stovinčios koplyčios rūsys slėpė tūbiniškiams mažai žinomos, bažnyčios steigėjų ir statytojų Jacevičių giminės palaikus. Koplyčios rūsys ir mūrinės palaidojimų kriptos sovietmečiu buvo apleisti ir nuniokoti. Pradėjus tvarkymo darbus, buvo iškelti palaikai (kaukolės ir kaulai), kurie buvo matyti tarp įgriuvusių plytų, supuvusiuose mediniuose karstuose.
2014 m., kai buvo ruošiamasi bažnyčios pašventinimo 190 metų jubiliejui, buvo tvarkomas šventoriuje stovinčios Šv. kryžiaus koplyčios rūsys, atidarytos kriptos. Rastus palaikus identifikavo [[antropologija|antropologas]], kuris konstatavo, kad [[rūsys|rūsyje]] palaidoti 6 žmonių palaikai: keturių suaugusių ir dviejų vaikų. Dvarininkų Jacevičių palaidojimai kriptose patvirtinti dokumentais, kitų atrastų dviejų suaugusių ir dviejų vaikiškų palaikų tapatybės kol kas nėra išaiškintos, nustatyta tik jų lytis ir amžius. Manoma, kad čia ir toliau buvo laidojami artimi Jacevičių giminės atstovai. Dalis Jacevičių giminės, tarp kurių ir Ignoto Jacevičiaus sūnaus [[Anupras Jacevičius|Anupro]] šeima, po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] emigravo į [[Prancūzija|Prancūziją]]. Po atrastų dokumentų ir rengiantis išsaugoti bažnyčios statytojų Jacevičių atminimą, kartu iškelta iniciatyva atstatyti Tūbinėse stovėjusį ir sovietmečiu nugriautą [[Vytauto paminklas|paminklą Vytautui Didžiajam]].
Kunigas [[Vincentas Juzumas]], nuo [[1881]] m. klebonavęs [[Varniai|Varnių]] parapijoje, savo veikale „Žemaičių vyskupijos istorija“ (1899 m.) apie Tūbinių bažnyčios atsiradimą rašė:
:„''XIX amžiaus pirmoje pusėje Tūbinių savininkas buvo itin pamaldus, pavyzdingas žemvaldys, bajoras, Telšių apskrities maršalka Ignotas Jacevičius, gyvenęs savo Tūbinių dvarelyje. Atitrūkęs nuo namų šurmulio, vienumoje, jis ilgai ir nuoširdžiai melsdavosi ne tik savo, bet ir visų žmonių išganymui. Tam reikalui netoli dabartinės Tūbinių bažnytėlės, prie pušyno, šis bajoras pasistatė nedidelį namelį, kuriame ilgas valandas praleisdavo paskendęs maldose. Taip karštai besimeldžiant, jam kilo mintis toje vietoje pastatyti bažnyčią, kad joje galėtų melstis ne tik jis pats, bet ir Tūbinių bei aplinkinių kaimų žmonės. Pasitaręs su žmona Tekle Godliauskaite, 1820 metais ėmėsi įgyvendinti savo sumanymą. Tuo reikalu I. Jacevičius kreipėsi į tuometinį kunigaikštį, žemaičių vyskupą Juozapą Giedraitį ir jo koadjutorių oficiolą Gailevičių. Pagal tuomet galiojusią teisę Jacevičiai oficialiai užrašė valaką (mažiau negu hektaras) žemės suplanuotai bažnyčios statybai, o kunigui paskyrė 80 sidabro rublių algos metams. Minėtas vyskupas, gavęs Dvasinės kolegijos sutikimą, 1821 metais leido Jacevičiams funduoti Tūbinių bažnyčios statybą. Jau 1822 metais vyskupo įgaliotas Šilalės klebonas kun. Tomas Pilsudskis su kunigais altaristu ir vikaru pašventino būsimos šventovės akmenį, 1823 metais Dievo namų statyba jau buvo baigta''.“
'''[[
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
| |||