Kalifas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
'''Kalifas''' ({{Ar| خليفة}}) – [[Arabų Kalifatas|kalifato]] valdovas ir kartu musulmonų [[ummah|umos]] (visų musulmonų) religinis vadovas. Pirmieji keturi kalifai (''Abu Bakr'', ''Umar ibn al-Khattab'', ''Uthman ibn Affan'', ir ''Ali ibn Abi Talib'') buvo paskiriami įpėdiniais ankstesniojo arba renkami. Penktojo kalifo palikuonys tapdavo kalifais paveldėdami šį titulą ([[Omejadų kalifatas|Umajadų dinastija]]). Vėliau titulą ir valdžią perėmė [[Abasidai|Abasidų dinastija]].
 
909 m. Šiaurės Afrikoje atsirado konkuruojantis [[Fatimidų kalifatas|Fatimidų kalifas]] (Fatimidų dinastija), valdžiusi dabartinio [[Marokas|Maroko]], [[Tunisas|Tuniso]], [[Alžyras|Alžyro]], [[Libija|Libijos]] (o vėliau – ir [[Egiptas|Egipto]] bei [[Palestinos regionas|Palestinos]]) teritorijose. Omejadų palikuonys buvo įkūrę savo kalifatą Ispanijoje. Vėliau kalifais tapo [[Osmanų imperija|osmanų]] (otomanų) valdovai. Tų vėlesniųjų kalifų valdžia buvo menkesnė, daugiau moralinė, o [[sultonas|sultonai]] ir [[emirasemyras|emiraiemyrai]] valdė savarankiškai. Oficialiai kalifo titulas nenaudojamas nuo 1924 m., kai buvo panaikintas Osmanų kalifatas.
 
Arabiškas terminas خليفة reiškia 'tęsėjas, įpėdinis'. Pirmieji musulmonų vadovai, paveldėję valdžią iš [[Mahometas|Mahometo]] (570–632) po šio mirties, buvo vadinami ''Khalifat ar-rasul Allah'' 'Alaho pranašo įpėdinis'.