Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

1 pridėtas baitas ,  prieš 8 mėnesius
S
Viena seniausių bei svarbiausių Lietuvos kunigaikštystės suvereno rezidencijų greičiausiai buvo [[Kernavė]], o nuo XIII a. pr. (?) ar net nuo XII a. pab. nuolatinės kunigaikštystės sostinės vaidmenį atliko [[Vilniaus pilys|Vilniaus pilių kompleksas]] (archeologiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad XII a. pab. ar XIII a. I pusėje Vilniaus Pilies kalno pietvakarinėje papėdėje, tiksliau, joje nuo II tūkstm. pr. gyvavusioje papilio gyvenvietėje įsikūrė [[kunigaikštis|kunigaikščio]] sodyba, o kartu, matyt, apsigyveno ir kažkiek tą sodybą turėjusių aptarnauti amatininkų<ref>Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V., Vilniaus žemutinės pilies teritorijos 1993 m. tyrimai, V., 1994 // Lietuvos istorijos institutas, f. 1, b. 2594, p. 76.</ref>).
 
1345 m. Lietuvos kunigaikštystė buvo padalinta tarp dviejų monarchų. Vakarinėse jos dalyse išskirta [[Trakų kunigaikštystė]] su sotinesostine [[Trakai|Trakuose]]. Rytinė dalis ir toliau buvo žinoma kaip Lietuvos kunigaikštystė, tačiau kad atskirti, ji istorikų paprastai vadinama [[Vilniaus kunigaikštystė|Vilniaus kunigaikštyste]]. Paskutinis „Lietuvos kunigaikščiu“ ({{la|dux Lithuaniae}}; nepainioti su „Lietuvos didžiojo kunigaikščio“ titulu) titulavęsis<ref>Ivinskis Z., Lietuvos istorija: Iki Vytauto Didžiojo mirties, V., 1991, p. 308, 309.</ref> Lietuvos kunigaikštystės suverenas buvo [[1392]] m. šią kunigaikštystę kartu su kt. žemėmis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Jogaila|Jogailos]] gavęs Gardino, [[Volynė]]s ir Trakų kunigaikštis [[Vytautas]].
 
[[1397]]–[[1413]] m. Lietuvos kunigaikštystė faktiškai turėjo seniūnijos statusą (plg. su panašiu [[Žemaitija|Žemaičių kunigaikštystės]] statusu [[1441]]–[[1795]] m.), – 1397 m. pirmuoju ir paskutiniuoju Lietuvos kunigaikštystės seniūnu (arba „Vilniaus seniūnu“) buvo paskirtas Vytauto giminaitis bei rėmėjas [[Albertas Vaitiekus Manvydas]] ([[1413]] m. tapo pirmuoju Vilniaus vaivada; mirė [[1423]] m.).