Rezistencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 pridėta baitų ,  prieš 3 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:Q138796)
No edit summary
Mokslinė sąvoka „rezistencija“ (dgs. rezistencijos) naudojama tik XX a. istoriniams įvykiams, kuriuos sąlygojo trys pagrindiniai veiksniai:
 
* valstybinis totalitarizmas,
* tarptautinės teisės raida, nuo XX a. 3-dešimtdeš. faktiškai panaikinusi [[aneksija|aneksijos]] galimybę,
* pasipriešinimo veiksmų visuotinumas (totalumas).
 
== Klasifikacija ==
 
Rezistencija skirstoma į organizuotą ir neorganizuotą (gaivališką, spontanišką) pasipriešinimą. Kai kurie tyrinėtojai ([[Gene Sharp]]) skiria dar ir tarpinį arba visuotinį (totalinį) pasipriešinimą.
 
* Organizuotas pasipriešinimas – pasipriešinimo kovos veiksmai, vykdomi pagal ypatingus kokios nors pasipriešinimo organizacijos nurodymus, arba tokie, kuriuos reikia iš anksto numatyti (planuoti), parengiant grupes.
* Tarpinis arba visuotinis (totalinis) pasipriešinimas – pasipriešinimas, kada nuostatos ir veiksmai iš anksto numatyti nurodymuose, orientuojančiuose tam tikrai klausimais priešintis visiems suinteresuotiems asmenimis ir grupėms. Iškilus staigios gynybos būtinybei šiuos veiksmus gali vykdyti visi nukentėjusieji, nelaukdami pareigūnų ar vadovybės specialių nurodymų. Šioje sampratoje suverenios tautos pasipriešinimas niekada nebūna gaivališkas, neorganizuotas, o spontaniškumo protrūkiai visuomet yra organizuoto pasipriešinimo galios šaltinis.
 
Pagal savo apimtį rezistencija (pasipriešinimas) gali būti masinismasinė (visuotinisvisuotinė) arba pavienispavienė (mikropasipriešinimas).
 
* MasinisMasinė (visuotinisvisuotinė) pasipriešinimasrezistencija – plačiai paplitę gyventojų pasipriešinimo ar nepaklusnumo veiksmai.
* MikropasipriešinimasPavienė rezistencija (pavienismikropasipriešinimas) – pavienių asmenų arba labai mažų, dažnai laikinų grupių pasipriešinimas. Šis veiklos būdas leidžia priešintis toliau ir tada, kai, griebdamiesi griežčiausių [[represijos|represijų]] užgrobėjai išblaško, užvaldo arba sunaikina didesnes organizacijas bei institucijas, kurios buvo pasipriešinimo atramos punktai. Pavyzdys – XX a. 7–9 dešimtmečių TSRS [[disidentai]].
 
Pagal tai, kokioje srityje bręsta ir vyksta konfliktas tarp užgrobėjo ir rezistentų, pasipriešinimas gali būti politinis, ekonominis, visuomeninis (socialinis), ideologinis, ar kultūrinis.
 
* Politinis pasipriešinimas – kova, vykdoma politinėmis (plačiąja prasme, kada [[karas]] suprantamas kaip [[politika|politikos]] dalis) priemonėmis, siekiant politinių tikslų (valstybinės nepriklausomybės, valdžios), tai yra pogrindžio, partizanų kariniais ar nesmurtiniais veiksmais, [[opozicija|opozicijos]] veikla.
213

pakeitimų