213
pakeitimų
Rezistencija: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
No edit summary |
|||
|
Mokslinė sąvoka „rezistencija“ (dgs. rezistencijos) naudojama tik XX a. istoriniams įvykiams, kuriuos sąlygojo trys pagrindiniai veiksniai:
* valstybinis totalitarizmas,
* tarptautinės teisės raida, nuo XX a. 3-
* pasipriešinimo veiksmų visuotinumas (totalumas).
== Klasifikacija ==
Rezistencija skirstoma į organizuotą ir neorganizuotą (gaivališką, spontanišką) pasipriešinimą. Kai kurie tyrinėtojai ([[Gene Sharp]]) skiria dar ir tarpinį arba visuotinį (totalinį) pasipriešinimą.
* Organizuotas pasipriešinimas – pasipriešinimo kovos veiksmai, vykdomi pagal ypatingus kokios nors pasipriešinimo organizacijos nurodymus, arba tokie, kuriuos reikia iš anksto numatyti (planuoti), parengiant grupes.
* Tarpinis arba visuotinis (totalinis) pasipriešinimas – pasipriešinimas, kada nuostatos ir veiksmai iš anksto numatyti nurodymuose, orientuojančiuose tam tikrai klausimais priešintis visiems suinteresuotiems asmenimis ir grupėms. Iškilus staigios gynybos būtinybei šiuos veiksmus gali vykdyti visi nukentėjusieji, nelaukdami pareigūnų ar vadovybės specialių nurodymų. Šioje sampratoje suverenios tautos pasipriešinimas niekada nebūna gaivališkas, neorganizuotas, o spontaniškumo protrūkiai visuomet yra organizuoto pasipriešinimo galios šaltinis.
Pagal savo apimtį rezistencija (pasipriešinimas) gali būti
*
*
Pagal tai, kokioje srityje bręsta ir vyksta konfliktas tarp užgrobėjo ir rezistentų, pasipriešinimas gali būti politinis, ekonominis, visuomeninis (socialinis), ideologinis
* Politinis pasipriešinimas – kova, vykdoma politinėmis (plačiąja prasme, kada [[karas]] suprantamas kaip [[politika|politikos]] dalis) priemonėmis, siekiant politinių tikslų (valstybinės nepriklausomybės, valdžios), tai yra pogrindžio, partizanų kariniais ar nesmurtiniais veiksmais, [[opozicija|opozicijos]] veikla.
| |||