Lietuvos partizanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ištryniau sakinį nes Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (žr. puslapį) tuomet jau nebeveikė - greičiausiai painojama su Kovos sąjūdžio - kuris tačiau taip pasivadino tiktai 1949 m. vasario mėn.
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 166:
[[1948]] m. liepos 7-9 d. V. Vokietijos mieste [[Baden-Badenas|Baden-Badene]] įvyko VLIK’o ir Lietuvos rezistencijos atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo prof. J. Kaminskas, prel. M. Krupavičius, J. Brazaitis, V. Sidzikauskas, Tauro apygardos atstovas [[Juozas Lukša-Daumantas|J. Lukša]], [[Jonas Deksnys]] ir svečio teisėmis J. Pajaujis. Nutarta, kad Lietuvos laisvinimo kovai krašte vadovauja krašto rezistencijų apjungiąs organas, o užsienyje – VLIK’as ir ryšį tarp jų palaiko Lietuvos pogrindžio atstovas užsieniui. J. Deksnys įsipareigojo iki 1948 m. rugpjūčio 1 d. likviduoti BDPS užsienio delegatūrą. Vėliau J. Deksnys įkūrė Lietuvos rezistencinę santarą (LRS), kuri pretendavo atstovauti krašto pasipriešinimui užsienyje.
 
=== NuosmūkisNuosmukis ir organizuoto pasipriešinimo pabaiga (1949–1953 m.) ===
Šio etapo metu atkurta visos Lietuvos partizanų sąjūdžio pasipriešinimo vadovybė, nes A. Baltūsio-Žvejo sudarytas BDPS Prezidiumas buvo visiškai sunaikintas. Nežiūrint nuostolių ir skaudžių praradimų [[1948 m.]] – [[1953 m.]] miškuose tebekovojo apie 2 tūkst. partizanų.
 
Eilutė 179:
Šeštojo dešimtmečio pradžioje sovietams pavyko sunaikinti beveik visą partizaninį judėjimą. Tam pasitarnavo sovietų šnipų surinkta informacija Vakaruose, sėkmingas KGB infiltravimasis į pasipriešinimo judėjimą bei 1952 m. surengtos plataus masto operacijos prieš partizanus. [[Juozas Lukša-Daumantas]] [[1951]] m. buvo dvigubo agento išduotas ir žuvo Lietuvos miškuose.
 
[[1953]] m. gegužės 30 d. [[Jono Žemaičio-Vytauto vyriausioji vadavietė|J. Žemaičio bunkeris]] buvo išduotas. Įmetę granatą su nervus paralyžiuojančiomis dujomis, čekistai jį suėmė gyvą. Pusantrų metų J. Žemaitis buvo laikomas Vilniaus [[KGB]] kalėjimo rūsiuose, tardymui buvo nuvežtas net į Maskvą. Tačiau jis kategoriškai atsisakė dirbti okupantams, liko ištikimas karininko ir partizanų vado priesaikai. [[1954]] m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
 
=== Pavienių partizanų kova ir likvidavimas ===