Irena Paleologė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rašyba
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 42:
Irenai užėmus valdžią, netrukus prasidėjo šalyje neramumai. Ypač buvo nepatenkinta trapezundiečių–gruzinų frakcija didėjančia [[Bizantija|Bizantijos]] įtaka šalyje. Nepasitenkinimas sustiprėjo, kai Irena pradėjo ieškoti sau vyro Konstantinopolyje. Prasidėjo rūmų intrigos. Vienoje šių intrigų pusėje buvo scolaris Tcanikas, palaikomas Vabazitų, Kamakovų šeimų, bei Konstantino Doranito, kurį palaikė [[Trabzonas|Tapezundo]] gyventojai ir imperijos kavalerija. Kitos partijos pusėje stovėjo Limini<ref>[http://www.nplg.gov.ge/dlibrary/collect/0001/000037/jizn_carici_Tamar.pdf Karalienės Tamaros gyvenimas, 36 psl.]</ref> pilies didysis kunigaikštis – eunuchas Jonas. Pastarieji įsitvirtino Šv. Eugenijaus vienuolyne, o Irena su likusia kavalerijos dalimi ir [[Archontas|archontais]] įsitvirtino rūmuose. Susirėmimas sukėlęs neramumus gatvėse, pogromus ir gaisrus baigėsi Irenos pergale. Šv. Eugenijaus vienuolynas buvo užimtas ir visiškai sugriautas, pasipriešinimo vadai suimti.
 
Netrukus į imperiją įsiveržė [[Dijarbakyras|Dijarbakyro]] turkai ir apsupo sostinę. Pirmasis puolimas buvo atremtas, bet antrojo puolimo metu buvo sudegintas Trapezundo priemiestis. Nors sostinė nebuvo užimta, padėtį sunkino prasidėjusi epidemija. Žuvusių karių ir arklių įrantysyrantys kūnai užteršė geriamo vandens šaltinius.
 
== Valdymo pabaiga ==