Difference between revisions of "Vilniaus universiteto biblioteka"

no edit summary
 
Apie [[1834]] m. iš likusių universiteto knygų mėginta kurti Vilniaus viešąją biblioteką, tačiau planas nepavyko. [[1856]] m. pradėjo veikti Archeologijos komisijos [[Vilniaus Senienų muziejus|Senienų muziejus]] ir prie jo įsteigtas Skaitymo kabinetas. [[1865]] m. Senienų muziejus ir Skaitymo kabinetas buvo perorganizuoti į Vilniaus viešąją biblioteką ir muziejų. Bibliotekai buvo atiduoti po [[1831 m. sukilimas|1831]] ir [[1863 m. sukilimas|1863]] m. sukilimų uždarytų mokyklų, vienuolynų, konfiskuotų dvarų, privačių asmenų knygų rinkiniai – apie 200 tūkst. tomų vertingų knygų bei rankraščių. [[1914]] m. Vilniaus viešoji biblioteka turėjo per 300 tūkst. tomų ir buvo viena iš didžiausių Rusijos imperijos bibliotekų, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu ji vėl buvo niokojama, knygos vėl buvo vežamos į Rusiją.
 
'''Pokaris'''
 
'''Stepono Batoro universiteto biblioteka'''
 
[[1939]] m. Lietuvai atgavus Vilnių, senoji Vilniaus universiteto biblioteka atgijo. Deja, netrukus [[Antrasis pasaulinis karas]] jos darbą vėl nutraukė. Bibliotekos darbuotojai karo metais visomis jėgomis gelbėjo knygų fondus nuo grobstymo ir gaisrų. Po karo reikėjo skubiai tvarkyti sugriautą universitetą ir biblioteką. Per trumpą laiką įrengtos skaityklos, organizuotas informacinis bibliografinis darbas. Bibliotekai pavyko sugrąžinti apie 13 tūkst. įvairiais laikotarpiais išvežtų vertingų leidinių.
 
'''XX a. antroji pusė'''
 
[[1962]] m. ir [[1968]] m. kilo gaisrai, kuriuose sudegė tūkstančiai knygų. Seniesiems bibliotekos fondams buvo reikalinga restauracija, todėl [[1968]] m. tuometinio bibliotekos direktoriaus [[Jurgis Tornau|Jurgio Tornau]] rūpesčiu buvo įkurtas Restauravimo skyrius ir sekančiais metais pirmą kartą bibliotekos istorijoje atidarytas Grafikos kabinetas<ref>http://naujienos.vu.lt/gaisrai-bibliotekoje-pamokos-ir-ivados/</ref>.
Anonymous user