Papirusas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Jokubunas pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (SubRE keitimas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 10:
Po faraoninių laikų (III a. pr. m. e.) papiruso gamyba pradėjo smukti rašymo medžiagai vis dažniau pradėjus naudoti ispaniškosios (esparto) žolės lapus. Kartais panaudoti papirusai būdavo sunaudojami [[kartonažas|kartonažo]] gamybai. Keletas jų tokiu būdu buvo atstatyti iš kartonažo. Papirusai naudoti senovės Graikijoje ir Romoje. Apanglėjusių papirusų rasta [[Herkulaniumas|Herkulaniume]] Italijoje. XIX a. pradėjus derlingos dirvos iškasimą iš buvusių miestų teritorijų Egipte, buvo rasta daug papirusų su graikų, koptų ir arabų raštu. 70 000 papirusų iš [[Fajumas|Fajumo]] perkelti į [[Viena|Vienos]] biblioteką.
[[Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus|Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus]] Mykolo Žilinsko dailės galerijoje yra saugomas papirusas, kuris yra vienintelis Lietuvoje „[[Mirusiųjų knyga|Mirusiųjų knygos]]“ fragmentas, jis yra iš egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės kolekcijos<ref>Tadas Rutkauskas. [http://kauno.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/egiptas-ir-lietuva-artimai-pazinciai-trukde-atstumas-ir-prietarai-403241 Egiptas ir Lietuva: artimai pažinčiai trukdė atstumas ir prietarai.] [[Kauno diena]], 2012 m. sausio 21 d.</ref> ir muziejaus buvo įsigytas 1985 m.<ref>{{cite journal|first=A|last=Snitkuvienė|title=Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė’s contribution to Egyptology|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2009|volume=10|issue=1-2|pages=195|url=http://www.journals.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/article/view/3664/5167}}</ref> 2004 m. jį aprašantį straipsnį publikavo egiptologas Tadas Rutkauskas.<ref>{{cite journal|first=T|last=Rutkauskas|title=Fragment of the Book of the Dead from M. K. Čiurlionis National Museum of Art|journal=Revue d’Égyptologie|year=2004|volume=55|pages=182-187}}</ref>
== Šaltiniai ==
| |||