Michelangelo Merisi da Caravaggio: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
 
=== Jaunystė ===
Mikelandželas Merizis gimė [[1571]] m. [[rugsėjo 27]] d. Karavadžo miestelyje [[Lombardija|Lombardijoje]] (kita versija − [[Milanas|Milane]]), prie Milano. Jo tėvas Fermo Merisi buvo akmendirbys. Būsimo dailininko vardas neturi nieko bendro su prieš 7 metus mirusio didžiojo italų renesanso meninininko [[Mikelandželas|Mikelandželo]] vardu. Vardas pasirinktas dėl to, kad gimimo diena buvo [[Arkangelas Mykolas|arkangelo Mykolo]].<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „Modest origins, noble connections“</ref> Tėvo Fermo vestuvėse su Lucia Aratori dalyvavo markizas Frančeskas I Sforca, kas vėliau įgalino Karavadžą tikėti, kad jo šeima esą buvusi įtakinga apylinkėse, tėvas esą buvęs ūkvedžiu ir architektu pas markizą. Tokią versiją pristato ankstyviausias Karavadžo biografas Giulio Mancini, kuris buvo sutikęs dailininką Romoje.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „Modest origins, noble connections“</ref> Markizo dalyvavimas tikriausiai daugiau turėjo sąsajų su dailininko motinos Lucia Aratori tėvu Giovan Giacomo, kuris dirbo markizui matininku, teisininku ir jo jaunesnioji duktė buvo markizo dukters žindyvė. Būsimo dailininko tėvas mirė, kai Karavadžui buvo 5 metai. Markizai Sforcos, ypač markizo žmona Costanza Colonna, toliau rėmė Merizių šeimą, todėl dailininko vaikystė nebuvo skurdi. Mikelandželas buvo vienas iš 4 šeimos vaikų. Tėvas iš pirmosios santuokos dar turėjo dukterį.
[[Vaizdas:Ottavio Leoni - Francesco Maria del Monte.jpg|thumb|left|160px| Kardinolas Francesco Maria del Monte, Karavadžo rėmėjas (piešinys, apie 1616 m., aut. Ottavio Leoni)]]
1584 m. Karavadžas įstojo mokytis [[Milanas|Milane]] pas menko talento dailininką Simone Peterzano, kuris buvo mokęsis pas [[Ticianas|Ticianą]].<ref>Ann Sutherland Harris. „Seventeenth-Century Art and Architecture“. Laurence King Publishing, − 2005. p. 34</ref> 1589-90 m. Karavadžas dokumentuotas gimtajame miestelyje dėl nuosavybės paveldėjimo reikalų po giminaičių ir motinos mirties 1590 m.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „They committed a murder“</ref> Jo ankstyviausi darbai rodo Girolamo Savoldo, [[Moretto da Brescia]], [[Lorenzo Lotto]] ir venecijiečių, [[Ticianas|Ticiano]] ir [[Tintoretas|Tintoreto]] įtakų apraiškas. Ką Karavadžas veikė apie 1591 m. nėra žinoma. Iš biografų užuominų galima spėti, kad jis buvo įsipainiojęs į plėšikų gyvenimą ir turėjo palikti Milaną dėl nusikaltimų.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „They committed a murder“</ref> [[1592]] m. Karavadžas persikėlė į [[Roma|Romą]]. Prieš tai aplankė Veneciją, kur susipažino su vietos meistrų kūryba.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „In Rome“</ref> Iki 1598 m. nežinomas nei vienas užsakymas Karavadžui. Žinoma, kad menininkas mėgdavo vaikščioti po miestą nuolat su [[kardas|kardu]]. Pirmųjų Karavadžo gyvenimo metų aplinką Romoje tikriausiai sudarė valkatų, prostitučių, plėšikų ir skurdžių pasaulis. Naktinės gatvių pjautynės būdavo įprastos.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „City of men, city of whores“</ref> Savo darbus jis išstatinėdavo pas meno pirklius, dirbo įvairių dailininkų dirbtuvėse, kol neįsidarbino pas sėkmingą to meto Romos dailininką Giuseppe Cesari, pas kurį, minima, kad tapė gėles ir vaisius.<ref>Andrew Graham-Dixon. „Caravaggio: A Life Sacred and Profan“. Penguin Books, − 2010. ISBN 978-0-393-34343-4. „The brothers Cerasi“</ref>
12 027

pakeitimai