Uždauguvio kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
[[1556]] m. stiprėjant [[reformacija]]i tiek Lietuvoje, tiek [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] ir [[Ryga|Rygos]] arkivyskupo valdomose žemėse, paaštrėjo ir kovos dėl įtakos sferų. Kai Reformacijos sekėjas, Livonijos ordino didysis magistras [[Johanas Vilhelmas Fiurstenbergas]] užpuolė karaliaus [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] seserėną, Rygos arkivyskupą, [[Brandenburgas|Brandenburgo]] markgrafą Vilhelmą, paėmė jį [[Kuoknesė]]je ir užėmė visas jo valdas, Žygimantas Augustas buvo priverstas imtis ginklo, nes geruoju susitarti nepavyko. Karaliaus pavedimu [[Lietuvos lauko etmonas]] [[Mikalojus Radvila Rudasis]] surinko kariuomenę ir Žygimantas Augustas, žymių didikų lydimas išžygiavo prieš Livonijos magistrą. Magistrą įbaugino vien kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovaujamos priešakinės sargybos veiksmai, imperatoriaus pasiuntinio tarpininkavimu jis ėmė rūpintis taikos sudarymu. Taikos derybas vedė [[Lietuvos didysis maršalka]] [[Mikalojus Radvila Juodasis]]. Jam tarpininkaujant buvo pasirašyta taikos sutartis su didžiuoju magistru, kuris pripažino ordino pavaldumą karaliui, pasižadėjo grąžinti arkivyskupo valdas ir atlyginti nuostolius bei padengti karo išlaidas.
 
Ordino susilpnėjimu pasinaudojusi [[Rusija]] [[1558]] m. pradėjo [[Livonijos karas|Livonijos karą]], buvo užimti [[Narva]] ir [[Tartu|Dorpatas]] (dab. Tartu), didysis magistras Johanas Fiurstenbergas pateko į nelaisvę, magistru tapo [[Gotardas Ketleris]]. Į karą buvo priversta įstoti ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Pasinaudojusi proga, [[Danija]] užvaldė [[Sarema|Saremos salą]]. Pasiektos paliaubos truko neilgai.
 
Didysis magistras Gotardas Ketleris, matydamas iš Maskvos gręsiantį pavojų ir netekęs vilties apsiginti savo jėgomis, nuvyko pas karalių Žygimantą Augustą ir paprašė paremti bei užtarti ordiną. Lenkijoje į šį sumanymą buvo pažiūrėta nepalankiai, ji nenorėjo dėl svetimų reikalų veltis į karą. Todėl karalius nusprendė suteikti ordinui paramą tik kaip Lietuvos didysis kunigaikštis. Mikalojus Radvila Rudasis [[1559]] m. [[rugpjūčio 31]] d. sušaukė Vilniuje Lietuvos tarybą, į kurią atvyko ordino pasiuntiniai. Kunigaikščio pastangomis ir jo tarpininkavimu su jais buvo sudaryta gynybos ir puolimo sąjunga prieš Maskvą. Kunigaikštis Mikalojus nedelsiant parašė laišką Maskvos bojarinams ir paprašė įkalbėti carą atlyginti Livonijai padarytas skriaudas ir sudaryti su ja sutartį, nes Lenkijos karalius suteikė ordinui globą. Gavus neigiamą atsakymą, buvo pradėta rengtis karui. [[1560]] m. Rusija atnaujino karinius veiksmus ir užėmė [[Alūksnė|Alūksnę]] bei [[Viljandis|Viljandį]]. Tuomet ir Lietuvos kariuomenė patraukė į karo lauką ir sugebėjo tik persikėlusi per [[Dauguva|Dauguvą]] priversti Maskvos kariuomenę pasitraukti iš Livonijos. Rygos arkivyskupas ir Livonijos ponai ėmė vykdyti Ketlerio sudarytą sutartį.
13 304

pakeitimai