Leveno universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kvdh (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Pakajus (aptarimas | indėlis)
S redag.
 
Eilutė 56:
 
== Lietuviai ==
[[1864]] m. Universitete mokėsi [[Antanas Baranauskas]], [[1899]] m. – kunigas Montvydo slapyvardžiu (manoma, kun. J. Stankevičius). Nuo [[XX a.]] pradžios lietuvių studentų, daugiausia studijuojančių teologiją, padaugėjo. [[1909]]–[[1911]] m. universitete studijavo filosofas [[Pranas Kuraitis]], kunigai [[Antanas Maliauskis]], [[Mečislovas Reinys]], [[Simonas Šultė]], [[Antanas ViskantaViskantas]], [[Pijus Bielskus]], [[Jurgis Galdikas]]. [[1909]] m. [[liepos 2]] d. P. Kuraičio ir A. ViskantosViskanto iniciatyva buvo įkurta studentų draugija [[Lietuva]], kuri vienijo universitete ir jam priklausančiame Aukštesniajame filosofijos institute studijuojančius lietuvius. Pagal įstatų paskutinį punktą Draugija turėjo gyvuoti, kol bus nors vienas jos narys Liuvene. Paskutinis „Lietuvos“ narys M. Reinys iš Louveno išvyko [[1913]] m. birželio mėnesį.
 
Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo universiteto Filosofijos fakultete studijavo [[Jonas Danyla]], [[Pranas Mantvydas]], [[Antanas Maceina]], [[Juozas Girnius]], kunigai [[Antanas Sidaravičius]], [[Kazimieras Pukėnas]], [[Vytautas Mankeliūnas]], K. P. Dirvaitis. Po karo – į Vakarus pasitraukę lietuviai J. Zaranka, S. Mironaitė, K. Petraitis, P. Povilaitis, gydytojai K. Kastys, J. Mališka, kunigai [[Pranas Gaida-Gaidamavičius]], [[Jonas Danauskas]], [[Jonas Dėdinas]], [[Kazimieras Širvaitis]], K. Brazaitis.