|
[[Vaizdas:Alexandra Palace mast.JPG|thumb|200px|Londono pramogų rūmų „Alexandra Palace“ radijo siųstuvo stiebas]]
Terminas "radijas" yra kilęs iš lotyniško žodžio "radius", ty "rato, šviesos spindulio, spindulio". Pirmą kartą jis buvo taikomas ryšiams 1881 m., Kai prancūzų mokslininko Ernesto Mercadiero siūlymu Aleksandras Graham Bellas priėmė „radijo telefoną“ (ty „spinduliuotąjį garsą“) kaip alternatyvų savo fotoaparato optinės perdavimo sistemos pavadinimą [4]. Tačiau šis išradimas nebūtų plačiai priimtas.
Po Heinricho Hertzo nustatyto elektromagnetinės spinduliuotės buvimo 1880-ųjų pabaigoje, iš pradžių reiškiniui buvo naudojami įvairūs terminai, ankstyvieji pačios spinduliuotės aprašymai, įskaitant „Hertos bangas“, „elektrines bangas“ ir „eterio bangas“, o frazės, apibūdinančios jo naudojimą ryšiuose, apima „kibirkštinio telegrafo“, „kosminio telegrafo“, „aerografijos“ ir, galiausiai, dažniausiai „bevielio telegrafo“. Tačiau „bevielis“ apima daugybę susijusių elektroninių technologijų, įskaitant elektrostatinę indukciją, elektromagnetinį indukciją ir vandens ir žemės laidumą, todėl reikėjo tikslesnio termino, susijusio tik su elektromagnetine spinduliuote.
Atrodo, kad pirmąjį radijo ryšį su elektromagnetine spinduliuote naudojo prancūzų fizikas Édouardas Branly, kuris 1890 m. Sukūrė radijo laidininko versiją, vadinamą radijo laidininku [5]. Vėliau radijo prefiksas buvo naudojamas papildomiems aprašomiesiems junginiams ir brūkšniniams žodžiams formuoti, ypač Europoje. Pavyzdžiui, 1898 m. Pradžioje britų leidinyje „Praktinis inžinierius“ buvo nuoroda į „radiotelegrafą“ ir „radiotelegrafiją“ [6], o 1903 m. Ir 1906 m. Berlyno radijo ryšio grafikos konvencijų prancūzų kalba pateikiamos frazės radiotélégraphique ir radiotélégrammes.
„Radijo“ naudojimas kaip savarankiškas žodis prasideda bent jau 1904 m. Gruodžio 30 d., Kai Britų pašto tarnybos nurodymai telegramų perdavimui nurodė, kad „žodis„ Radijas “... siunčiamas į Paslaugų instrukcijas“. [7] Ši praktika buvo visuotinai priimta, o žodis „radijas“ tarptautiniu mastu buvo įvestas 1906 m. Berlyno radijo ryšio grafikos konvencija, į kurią buvo įtrauktas Paslaugų reglamentas, kuriame nurodoma, kad „radijo ryšio įrenginiai preambulėje parodo, kad paslauga yra„ radijas “.
Perėjimas prie „radijo“ vietoj „bevielio“ vyko lėtai ir nevienodai angliškai kalbančiame pasaulyje. Lee de Forest padėjo populiarinti naują žodį Jungtinėse Valstijose - 1907 m. Pradžioje jis įkūrė „DeForest“ radijo telefonų kompaniją, o jo laiškas 1907 m. Birželio 22 d. „Elektros pasaulis“ apie teisinių apribojimų poreikį įspėjo, kad „radijo chaosas tikrai bus rezultatas, kol bus įgyvendintas toks griežtas reguliavimas “. [8] Jungtinių Valstijų laivynas taip pat atliktų savo vaidmenį. Nors 1906 m. Berlyno konvencijos vertimuose buvo vartojami terminai „bevielis telegrafas“ ir „bevielis telegrama“, 1912 m. Jis pradėjo skatinti „radijo“ naudojimą. Šis terminas prasidėjo plačiajai visuomenei pirmenybę teikiant transliavimui. („Transliavimas“ grindžiamas žemės ūkio sąvoka, kuri apytikriai reiškia „plačiai paplitusias sėklas“.) Britų sandraugos šalys ir toliau dažnai vartojo terminą „bevielis“ iki XX a. Vidurio, nors Didžiosios Britanijos transliavimo korporacijos žurnalas JK buvo buvo pavadintas „Radio Times“ nuo jos įkūrimo 1920-ųjų pradžioje.
[[Vaizdas:Popovo Radijo imtuvas.jpg|thumb|200px|Vienas pirmųjų eksperimentinių radijo imtuvų. A. S. Popovas 1895 m., Rusija]]
[[Vaizdas:Galena.svg|thumb|200px|Paprasčiausio (detektorinio) radijo imtuvo elektrinė schema]]
|
