Abiejų Tautų Respublikos Seimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S (Automatinis skyrelio „Nuorodos“ pavadinimo vienodinimas.)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
[[Vaizdas:Wiec Kazimierz Wielki.jpg|thumb|right|[[Kazimieras III Didysis|Kazimiero III]] karališkoji taryba]]
 
Valdant Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui [[Vytautas|Vytautui]] ([[1392]]–[[1430]] m.) jau [[1398]] m. [[Salynas|Salyne]] tariantis su [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinu]] dėl taikos įvyko didelis Lietuvos didikų, [[bajorai (luomas)|bajorų]] suvažiavimas. Vėliau taip pat buvo šaukiami bajorų suvažiavimai, tačiau tai buvo neoficialus Didžiojo Kunigaikščio patariamasis organas. Pirmą kartą Didžiojo Kunigaikščio taryba pareiškė savo nuomonę, kai [[1430]] m. mirė Vytautas – jų siūlymu Didžiuoju Kunigaikščiu buvo išrinktas [[Švitrigaila]]. [[1413]] m. Lenkijos Karalius [[Jogaila]] ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas [[Horodlės susitarimai]]s atnaujino Lietuvos ir Lenkijos sąjungą ir sutarė, kad „Lenkijos Karalystės ir Lietuvos žemių ponai ir bajorai rengs konvencijas ir seimus (congregationes et parlamenta) esant reikalui [[Liublinas|Liubline]] arba [[Parčovas|Parčove]], arba kitose priimtinose vietovėse su mūsų pritarimu ir pagal mūsų valią Lenkijos Karalystės poreikiams ir naudai patenkinti ir dėl geresnio likimo Lietuvos žemėms“. Tiesa, ilgai bendras Seimas buvo nešaukiamas. Nuo XV a. vidurio susiformavo paprotys, kad Lietuvos ir Lenkijos Seimai posėdžiauja atskirai, o bendrai tariasi vėliau susitikusios Seimų delegacijoss.
 
Tikra bajorų Seimo užuomazga galima laikyti [[1445]] m. [[Gardinas|Gardine]] įvykusį Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kazimiero ([[1440]]–[[1492]] m.) ir [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] (Vyriausybės) pasitarimą, kuriame dalyvavo ir arčiau gyvenę bajorai. [[1447]] m. Kazimiero privilegija bajorai ir jų valstiečiai buvo atleisti nuo [[mokestis|mokesčių]] valstybei. Tačiau vykstant beveik nuolatiniam karui su [[Maskva]], Didžiajam Kunigaikščiui vėl teko kreiptis į bajorus, kad šie imtų mokėti mokesčius. Mainais už mokesčių didinimą Lietuvos bajorai pasiekė [[politika|politinių]] ir [[ekonomika|ekonominių]] privilegijų. XV a. sprendžiant pagrindinius valstybės reikalus, svarbia valstybinės valdžios institucija tapo ne tik Didžiojo Kunigaikščio skiriama Ponų taryba, be kurios pritarimo [[1492]] m. Aleksandro ([[1492]]–[[1506]] m.) paskelbta privilegija Didysis Kunigaikštis įsipareigojo nespręsti valstybės reikalų, neleisti naujų įstatymų, bet ir daugiausiai iš bajorų atstovų sudarytas [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas]].
Anoniminis naudotojas