Kalifatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Arabų Kalifatas''' -– [[Teokratija|teokratinė]] arabų [[valstybė]] susikūrusi VII amžiuje Arabijos pusiasalyje. Valstybės aukščiausia valdžia priklausė kalifui. Kalifato gyventojai buvo prekybos tarpininkai tarp Europos, Afrikos ir Azijos. Gyventojų daugumą sudarė musulmonai. Arabai kontroliavo prekybos kelius Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros pakrantėje ir Centrinėje Azijoje.

Aukščiausia valdžia arabų valstybėje priklausė kalifui. Jo galios neribojo joks valstybės organas, jam priklausė beveik visa kalifato žemė. Kalifas turėjo tiek politinę, tiek karinę, tiek religinę valdžią. Iš tiesų jis buvo imperatorius ir popiežius viename asmenyje. Arabų kalifatą galima vadinti karine teokratine despotija. Kalifatas buvo imperinė valstybė, jo užkariauti kraštai virsdavo paprastomis beteisėmis provincijomis. Joms valdyti kalifas skirdavo savo vietininkus -– ''emyrus'', -– kurie rėmėsi arabų karine jėga. Arabų kalba kalifate VIII a. pasidarė valstybinė. Buvo įvestas bendras viso kalifato piniginis vienetas -– auksinė moneta denaras.

Vyko užkariautų šalių arabizacija ir islamizacija. [[Arabai]] jose kūrėsi kaip kolonistai, apsigyvendavo stovyklose -– tarsi kokiuose kariniuose miesteliuose, išlaikomuose valstybės. Visa kalifato visuomenė suskilo į dvi dalis: į nugalėtojus musulmonus, kurie beveik nemokėjo mokesčių, be to, turėjo kitų privilegijų, ir į pavergtus kitatikius. Būtent jie savo mokamais didžiuliais mokesčiais ir išlaikė valstybę. Nemusulmonams tekdavo atiduoti pusę ar net du trečdalius derliaus. [[Muitas|Muitai]] irgi buvo renkami nevienodi: iš pirklių musulmonų 2,5%, o iš ne musulmonų -– 5%.

Patiems [[musulmonas|musulmonams]] trūko vienybės. Jau VII a. jie suskilo į [[sunitai|sunitus]] ir [[šiitai|šiitus]]. Mat [[Mahometas|Mahometo]] pasekėjai, be Korano, parašė ir daugiau šventųjų knygų -– vadinamąsias sunas. Jose fiksuojama žodinė islamo tradicija, plačiai rašoma apie pranašo Mahometo gyvenimą, jo poelgius. Tarsi pateikiamas pavyzdys visiems musulmonams, kaip gyventi, net ką valgyti ir gerti, kaip šukuotis barzdą ir pan. Sunos kai kuo skyrėsi nuo Korano. Pavyzdžiui, jose aprašomi stebuklai, o Koranas jų nemini.

Arabų valstybę ypač alino valdininkų savivalė, [[korupcija]] ir nepakeliami mokesčiai, kuriuos stengtasi išreikalauti žiauriausiais būdais. Kartais net nebuvo leidžiama palaidoti mirusiojo, kol giminės nesumokės jo mokesčių. Valdininkai įsigudrino imti dvigubą mokestį, vieną pagal Mėnulio, kitą -– pagal Saulės kalendorių. Kad gyventojai visiškai nenuskurstų, 820 m. kalifas įvedė mokesčių maksimumą, ne didesnį kaip 2/3 derliaus. Tad arabų valstybėje tvyrojo nuolatinė įtampa, dažnai kildavo maištų, sukilimų.

Valstybės likimas labai priklausė nuo jos valdovo savybių -– juk jo valdžia buvo neribota. O valdovų būta visokių: vieni rūpinosi valstybe, kiti atsidėdavo savo malonumams. Antai valdant [[Chišanas|Chišanui]] (724-743) kalifo valdžia buvo gana stabili. Jis gerai sutvarkė valstybės aparatą, buvo taupus. Tačiau jo palikuonys sukauptas lėšas greit iššvaistė. Per dvejus metus po Chišano mirties (743-744 m.) soste pasikeitė trys kalifai. Valstybės aparatas suiro, padėtis kariuomenėje neteko stabilumo.

* 756 m. atskilo Pirėnų pusiasalis -– įsikūrė Kordobos kalifatas.

* XIV a. [[turkai]] įkūrė savo valstybę -– [[Osmanų imperija|Osmanų imperiją]].