Gegužės trečiosios Konstitucija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S Atmestas 78.58.172.69 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 22:
Dėl šių karų Abiejų Tautų Respublika prarado turėtą galią Vidurio ir Rytų Europoje ir ją aplenkė Romanovų Rusija (Rytų Europoje) ir Hohencolernų Brandenburgas-Prūsija (Vidurio Europoje). Abiejų Tautų Respublikos [[renkamoji monarchija]] tapo išorinių ir vidinių interesų žaisliuku, pamažu grimzdo į dekadansą ir politinę anarchiją. Po [[1772]] m. padalijimo iš kažkada buvusios didžiausios Europos valstybės buvo likęs tik trečdalis. Žlugimo ženklais buvo nuolatinis Seimų išardymas naudojantis [[liberum veto]], bajorų teisėtai kuriamos kovai su karaliumi skirtos [[Konfederacija (Abiejų Tautų Respublika)|konfederacijos]], kai [[Magnatas|magnatams]] pasirodydavo, kad karalius pažeidžia jų teises ir laisves. Šaliai buvo reikalingos reformos, ypatingai dėl ūkio pažangos, augančių miestų, didėjančio pavojaus iš užsienio bei dėl kaimyninių valstybių intrigų nuolat destabilizuojamos vidaus padėties.
[[1764]] m. [[rugsėjo 7]] d. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu buvo išrinktas [[Stanislovas Poniatovskis]], kuris nutarė vykdyti aiškiai artikuliuotą politinių ir socialinių permainų programą. Valdovo ir vidutiniosios bajorijos politinėje sąveikoje, tobulos visuomenės modelio paieškose, nuosekliai buvo kuriama kokybiškai nauja valstybės valdymo sistema: 1764-[[1766]] m. įsteigtos Iždo ir Karo reikalų komisijos, [[1773]] m. įkurta Edukacijos Komisija, [[1775]] m. – Nuolatinė Taryba. Šių kryptingų pastangų kulminacija tapo Ketverių metų seimas ([[1788]]–[[1792]] m.), kuris įvykdė esminę valstybės valdymo reformą ir paklojo pamatus naujai pilietinei Lietuvos ir Lenkijos visuomenei
=== Reformų pradžia ===
| |||