Skarulių šv. Onos bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S +interj.
Adomasv (aptarimas | indėlis)
S gramatinių klaidų taisymas
Eilutė 3:
{{Kiti|Šv. Onos bažnyčia|}}
 
'''Skarulių Šv. Onos bažnyčia''' stovi kapinėse [[Skaruliai|Skaruliuose]], [[Jonava|Jonavos]] pietrytiniame priemiestyje, Pramonės ir Skarulių gatvių kampe, šalia kelio {{KK143}} (100 m įrytusį rytus), [[Neris|Neries]] kairiajame krante. Bažnyčia [[Renesansas|renesansinė]], turi [[Gotika|gotikos]] bruožų. [[Šventorius|Šventoriuje]] stovinti [[varpinė]] [[neogotika|neogotikinė]]. Šventoriuje taip pat stūkso [[Skarulių koplyčia]], atkelta iš „[[Achema|Achemos]]“ užimtos teritorijos.
[[Vaizdas:Skarulių bažnyčia, altorius.JPG|miniatiūra|200px|left|Altorius]]
 
Eilutė 10:
Bajorai [[Vaclovas Andrejevičius]], [[Grigorijus Andrejevičius]], [[Motiejus Petraškevičius]] ir [[Stanislovas Bagdonavičius]] medinei bažnyčiai [[1522]] m. atidavė [[Lipnikų dvaras|Lipnikų dvarą]], prie kurio pastatyta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, šventųjų Jurgio, Mikalojaus, Martyno ir Onos bažnyčia. [[Lipnikai]] XVI a. pabaigoje atiteko Skorulskiams ir jau [[1592]] m. vadinami [[Skaruliai]]s.
 
Skorulskiai vienos [[Jeruzalė]]s bažnyčios pavyzdžiu [[1620]]–[[1622]] m. pastatė naują mūrinę. Senosios vietoje pastatytos mūrinės bažnyčios fundatorius buvo Andriejus SkarulskisSkorulskis. Paliktas tik Šv. Onos vardas. [[XVI a.]] pabaigoje, [[1582]]–[[1584]] m., A. SkarulskisSkorulskis kaip dvariškis lydėjo kunigaikštį [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis|Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį]] į Šventąją Žemę. Buvo aplankyta Italija, Kreta, Kipras, Sirija, Palestina, Egiptas. Radvila Našlaitėlis ir jo palyda buvo bene vieni pirmųjų piligrimų iš [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], pasiekusių Kristaus gyvenimo ir kančios vietas. Tokie žygiai į Šventąją Žemę tais laikais dar buvo retas, pavojingas ir brangus dalykas, tačiau būtent piligrimystė imta laikyti akivaizdžiausia tikėjimo išraiška. Neabejotina, kad naujoji bažnyčia kaip padėkos ženklas Dievui įamžino sėkmingą dvejus metus trukusią piligrimystę. Ją mena priekiniame bažnyčios fasade, virš durų, taip pat didžiajame altoriuje išlikęs vadinamasis [[Jeruzalės kryžius]] – Šv. Kapo riterio ženklas (mat abiem piligrimams Šv. Kapo bazilikoje buvo suteiktas Šv. Kapo riterio vardas).
 
Parapijai [[1744]] m. priklausė [[Kulva|Kulvos bažnytkaimis]] ir 32 kaimai. Nuo [[1777]] m. veikė parapinė mokykla. Bažnyčia [[1656]] ir [[1812]] m. apdegė. Po gaisrų suremontuota. Klebonijai [[1832]] m. priklausė [[Kunigiškiai (Jonava)|Kunigiškių kaimas]].
Eilutė 18:
Traukdamasi [[Raudonoji Armija]] [[1941]] m. [[birželio 22]] d. nužudė [[Skaruliai|Skarulių]] kleboną [[Pranciškus Vitkevičius (1941)|Pranciškų Vitkevičių]], [[Vepriai|Veprių]] kleboną [[Boleslovas Vėgėlė|Boleslovą Vėgėlę]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] kunigą [[Zigmas Stankevičius|Zigmą Stankevičių]] (palaidoti šventoriuje). Šie kunigai kaip XX a. tikėjimo liudytojai minint Didįjį krikščionybės jubiliejų buvo įtraukti į [[XX a.]] bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą).
 
Skaruliai – istorinė, daug senesnė už Jonavą gyvenvietė. Tačiau sunyko dėl užterštos aplinkos, kai [[1965]] m. netoliese buvo pastatyta [[Achema|Azotinių trąšų gamykla]]. Po [[1989]] m. [[kovo 20]] d. įvykosiosįvykusios avarijos Jonavos „Azote" kaimas visiškai buvo iškeltas. [[2003]] m. balandžio mėn. Skarulių parapija panaikinta. Skarulių Šv. Onos bažnyčia tapo antrąja Jonavos parapijos bažnyčia.
 
[[2010]] m. Šv. Onos atlaidais garsėjančios Skarulių Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas Jonavos rajone LR kultūros ministro įsakymu paskelbtas saugomu valstybės.<br>(unik. kodas {{kvrmc|964}}).<ref>{{cite kvr | mc=964| title=Bažnyčia | accessdate=2016-04-04}}</ref>